Trumpai
Silpnųjų srovių sistemos apima pastato kompiuterinį tinklą, vaizdo stebėjimą, įeigos kontrolę, apsaugos signalizaciją, pastato valdymo sistemą ir kitas duomenų bei ryšio sistemas. Jas verta projektuoti kartu su elektrotechnika ir kitomis inžinerinėmis dalimis, nes joms reikia bendrų trasų, vietos techninėse patalpose, maitinimo ir sąsajų su gaisrine sauga bei šildymo ir vėdinimo įranga.
Silpnųjų srovių sistemos yra pastato duomenų, ryšio, saugos ir valdymo sistemos: kompiuterinis tinklas, vaizdo stebėjimas, įeigos kontrolė, apsaugos signalizacija, pastato valdymo sistema ir kitos. Jas verta projektuoti kartu su elektrotechnika ir kitomis inžinerinėmis dalimis, nes visoms joms reikia kabelių trasų, vietos techninėse patalpose, maitinimo ir sąsajų su kita pastato įranga.
Ši dalis dažnai paliekama pabaigai arba perduodama rangovui su trumpa pastaba „pagal nuomininko poreikius“. Rezultatas nuspėjamas: pastačius pastatą paaiškėja, kad kabelių loveliuose nebėra vietos, serverinėje nenumatytas vėsinimas, o prie įėjimo durų trūksta kabelių įeigos kontrolei. Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką apima silpnųjų srovių projektas ir kodėl jį naudinga rengti kartu su kitomis dalimis.
Ką apima silpnųjų srovių sistemos
Konkreti sudėtis priklauso nuo pastato paskirties ir užsakovo poreikių. Dažniausiai projektuojamos šios sistemos:
- Struktūrinis kabelių tinklas. Kompiuterinio tinklo kabeliai, ryšių spintos, darbo vietų lizdai, belaidžio tinklo prieigos taškų vietos.
- Vaizdo stebėjimas. Kamerų vietos ir aprėptis, įrašymo įranga, įrašų saugojimas.
- Įeigos kontrolė. Kortelių skaitytuvai, elektroninės spynos, durų būklės kontrolė ir sąsaja su evakuacijos sprendiniais.
- Apsaugos signalizacija. Judesio ir atidarymo jutikliai, valdymo centralė, signalo perdavimas apsaugos tarnybai.
- Pastato valdymo sistema (BMS). Inžinerinių sistemų stebėjimas ir valdymas iš vienos vietos.
- Kitos sistemos pagal paskirtį. Telefonspynės daugiabučiuose, garso ir pranešimų sistemos, televizijos tinklai, darbo laiko apskaitos ar pacientų iškvietimo sistemos.
Gaisrinė signalizacija techniškai taip pat yra silpnųjų srovių sistema, tačiau dažniausiai rengiama kaip atskira gaisrinės saugos dalis. Apie ją rašome straipsnyje apie gaisrinės signalizacijos projektą. Ryšių įvadas į pastatą ir lauko ryšių kanalizacija projektuojami kartu su lauko inžineriniais tinklais.
Kompiuterinis tinklas ir ryšių patalpos
Kompiuterinio tinklo projektavimas prasideda nuo ryšių spintų ir serverinės vietų. Varinių tinklo kabelių linijų ilgis yra ribotas, todėl spintos išdėstomos taip, kad visos darbo vietos ir įrenginiai būtų pasiekiami. Dideliuose pastatuose tai reiškia kelias ryšių spintas aukštuose ar zonose, sujungtas optiniais kabeliais.
Verslo pastatuose, kuriems svarbus ryšio patikimumas, verta numatyti galimybę prijungti daugiau nei vieną ryšio operatorių ir atskiras trasas nuo įvado iki pagrindinės ryšių patalpos. Jei pastatas bus nuomojamas keliems nuomininkams, iš anksto sprendžiama, ar jie naudosis bendra ryšių infrastruktūra, ar kiekvienam reikės atskirų spintų ir kabelių kelių.
Serverinei ar pagrindinei ryšių patalpai reikia daugiau, nei atrodo braižant planą: stabilaus maitinimo, dažnai su nepertraukiamo maitinimo šaltiniu, vėsinimo, kurį projektuoja kondicionavimo dalis, ir tinkamo gaisrinės saugos sprendimo. Jei šie poreikiai išryškėja per vėlai, patalpą tenka perdaryti arba ieškoti kitos vietos.
Belaidžio tinklo prieigos taškai dažniausiai montuojami lubose, todėl jų vietos derinamos su šviestuvais, vėdinimo difuzoriais ir gesinimo sistemos purkštukais.
Saugos sistemos pastate
Vaizdo stebėjimas
Kamerų vietos parenkamos pagal tai, ką reikia matyti: įėjimus, automobilių aikšteles, krovos zonas, sklypo perimetrą. Projekte numatomas kamerų maitinimas, dažniausiai per tinklo kabelį, įrašymo įrangos vieta ir įrašų saugojimo apimtis. Vaizdo įrašai, kuriuose matyti žmonės, yra asmens duomenys, todėl stebėjimo zonas verta aptarti su užsakovu ir neapimti daugiau, nei būtina.
Įeigos kontrolė
Įeigos kontrolė glaudžiai susijusi su architektūra ir gaisrine sauga. Durims parenkamos spynos, skaitytuvai ir pritraukėjai, o evakuacijos keliuose esančių durų valdymas derinamas su gaisrinės saugos sprendiniais, kad kilus gaisrui žmonės galėtų išeiti. Todėl durų specifikaciją turi suderinti architektas, silpnųjų srovių ir gaisrinės saugos projektuotojai.
Apsaugos signalizacija
Apsaugos signalizacija saugo pastatą, kai jame nėra žmonių. Projekte nustatomos apsaugos zonos, jutiklių vietos, valdymo klaviatūros ir signalo perdavimo būdas. Dažnai ji susiejama su įeigos kontrole, kad įėjus su kortele zona būtų išjungiama automatiškai.
BMS: kai sistemos turi veikti kartu
Pastato valdymo sistema surenka informaciją iš šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, apšvietimo ir apskaitos įrenginių ir leidžia juos stebėti bei valdyti iš vienos vietos. Didžiausia jos nauda atsiskleidžia eksploatacijoje: gedimai matomi iš karto, o energijos suvartojimą galima analizuoti atskirai pagal sistemas.
Kad BMS veiktų, projekte reikia apibrėžti, kokie signalai iš kiekvieno įrenginio perduodami ir kokiu ryšio protokolu, pavyzdžiui, Modbus ar BACnet. Jei to nepadaroma, kiekvienas įrangos tiekėjas pateikia savo sprendimą, o sujungti juos vėliau būna sudėtinga.
| Sistema | Ką dažniausiai perduoda į BMS | Su kuo derinama |
|---|---|---|
| Šildymas ir šilumos punktas | Temperatūras, siurblių būsenas, avarijas, šilumos suvartojimą | Šildymo dalis |
| Vėdinimas ir kondicionavimas | Įrenginių būsenas, darbo režimus, filtrų užterštumą, avarijas | Vėdinimo ir kondicionavimo dalis, įrangos gamintojas |
| Elektros skydai ir apskaita | Elektros suvartojimą, apsaugos aparatų būsenas | Elektrotechnikos dalis |
| Apšvietimas | Zonų būsenas, valdymo scenarijus | Elektrotechnikos dalis, architektūra |
| Gaisrinė signalizacija | Gaisro ir gedimo signalus | Gaisrinės saugos dalis |
Kodėl silpnąsias sroves verta projektuoti kartu
Silpnųjų srovių sistemos pačios nieko nešildo ir nevėdina, bet liečiasi beveik su kiekviena kita dalimi. Joms reikia maitinimo iš elektrotechnikos dalies, vėsinimo iš kondicionavimo dalies, durų sprendinių iš architektūros, sąsajų su gaisrine signalizacija ir signalų iš šildymo bei vėdinimo automatikos. Kai visa tai derinama tarp skirtingų projektuotojų, dalis klausimų lieka niekieno neišspręsti. Abu variantus palyginame straipsnyje apie tai, ar verta rinktis vieną projektuotoją visoms inžinerinėms dalims.
Mūsų darbo eiga rengiant silpnųjų srovių dalį atrodo taip:
- Išsiaiškiname, kokių sistemų reikia, kas pastatą naudos ir kas jį prižiūrės.
- Numatome ryšių spintų, serverinės ir apsaugos įrangos vietas ir suderiname jas su architektūra.
- Sudarome įrenginių ir signalų sąrašą BMS bei sąsajoms su gaisrine sauga.
- Perduodame maitinimo ir vėsinimo poreikius elektrotechnikos bei kondicionavimo dalims.
- Suprojektuojame kabelių trasas ir patikriname jas bendrame modelyje su kitomis sistemomis.
- Darbo projekte detalizuojame įrenginių vietas, kabelių žurnalus ir spintų schemas.
Patarimas. Į silpnųjų srovių aptarimą įtraukite žmones, kurie pastatą eksploatuos: IT specialistą, apsaugos įmonę ar būsimą pastato administratorių. Jie žino, kokia įranga jau naudojama kituose jūsų objektuose, ir padės išvengti sistemų, kurių vėliau niekas nemoka prižiūrėti.
Iš praktikos
Komerciniuose pastatuose nuomininkai projektavimo metu dažnai dar nežinomi, todėl silpnųjų srovių sprendimai atidedami iki paskutinės akimirkos. Mūsų požiūris kitoks: net jei konkrečią įrangą vėliau pasirinks nuomininkas, projekte vis tiek numatome trasas, vietą ryšių spintoms, maitinimą ir ryšių įvadą. Tai kainuoja nedaug, o pastatas tampa lankstus bet kuriam nuomininkui.
Kitas praktinis dalykas susijęs su lubų erdve. Silpnųjų srovių loveliai paprastai dedami paskutiniai, kai ortakiai, vamzdynai ir elektros trasos jau užėmė patogiausias vietas. Todėl jų trasas modeliuojame kartu su visomis kitomis sistemomis ir susikirtimus tikriname prieš statybas. Kaip tai vyksta, paaiškiname straipsnyje apie kolizijų paiešką BIM modelyje, o darbo 3D aplinkoje principus rasite BIM skyriuje.
Jei rengiate biuro, gamyklos, logistikos centro ar daugiabučio projektą, susisiekite su mumis ir aptarsime, kaip silpnųjų srovių sistemas suderinti su kitomis dalimis. Visas mūsų projektuojamas inžinerines dalis rasite paslaugų skyriuje.
Dažni klausimai
Kuo silpnosios srovės skiriasi nuo elektrotechnikos?
Elektrotechnika tiekia energiją įrenginiams ir apšvietimui, o silpnųjų srovių sistemos perduoda duomenis, signalus ir valdymo komandas. Dažnai tai atskiros projekto dalys, bet jos naudoja bendras trasas ir yra glaudžiai susijusios.
Ar vaizdo stebėjimo sistemą galima suprojektuoti vėliau?
Galima, tačiau be iš anksto numatytų kabelių trasų ir maitinimo kamerų montavimas pastatytame pastate kainuoja daugiau ir dažnai gadina interjero ar fasado vaizdą. Todėl projekte verta numatyti bent trasas ir įrangos vietas.
Ar nedideliam pastatui reikia BMS?
Nedideliame pastate dažnai pakanka atskirų įrenginių valdiklių su nuotoline prieiga. Išsami pastato valdymo sistema labiausiai pasiteisina ten, kur sistemų daug ir jas prižiūri eksploatacijos komanda.
Ar belaidžiam tinklui reikia projekto?
Belaidžiam tinklui reikia numatyti prieigos taškų vietas, jų maitinimą ir kabelius iki ryšių spintos. Dideliuose ar sudėtingos architektūros pastatuose taškų išdėstymą verta patikrinti aprėpties modeliavimu.
Kas parenka konkrečius įrangos gamintojus?
Projekte dažniausiai nurodomi techniniai reikalavimai įrangai, o konkretų gamintoją pasirenka užsakovas ar rangovas. Svarbu, kad pasirinkta įranga atitiktų projekte numatytas sąsajas ir ryšio protokolus.