Trumpai
Elektrotechnikos projektas nustato pastato elektros galios poreikį, maitinimo schemą, skirstomųjų skydų vietas, darbo ir avarinį apšvietimą bei kabelių trasas. Jis rengiamas pagal architektūrą, technologiją ir kitų inžinerinių dalių įrangos duomenis, todėl jo tikslumą pirmiausia lemia tai, kaip anksti ir tiksliai šie duomenys surenkami.
Elektrotechnikos projektas nustato, kiek elektros galios reikia pastatui, kaip ji paskirstoma nuo įvado per skirstomuosius skydus iki kiekvieno vartotojo ir kaip įrengiamas darbo bei avarinis apšvietimas. Projektas rengiamas pagal architektūrą, technologiją ir kitų inžinerinių dalių įrangos duomenis, todėl jo tikslumas pirmiausia priklauso nuo to, kaip anksti šie duomenys surenkami.
Užsakovui elektros dalis dažnai atrodo kaip techninė formalybė, kurią galima palikti rangovui. Iš tikrųjų ji lemia prisijungimo galią ir su ja susijusias išlaidas, techninių patalpų dydį, lubų aukštį koridoriuose ir tai, ar po kelerių metų pastate bus galima prijungti naują įrangą. Toliau paaiškiname, iš ko projektas susideda ir kaip jis rengiamas.
Ką apima elektrotechnikos projektas
Sudėtis priklauso nuo pastato paskirties ir projekto etapo, tačiau daugumoje pastatų projektas apima šias sritis:
- Galios skaičiavimas. Visų elektros vartotojų suvestinė ir reikalingos prisijungimo galios įvertinimas.
- Įvadas ir apskaita. Pastato prijungimas prie skirstomojo tinklo, įvadinis skydas, apskaitos vietos nuomininkams ar atskiroms zonoms.
- Skirstomieji skydai. Skydų vietos, principinės schemos, apsaugos aparatų parinkimas.
- Jėgos instaliacija. Šildymo, vėdinimo ir vandentiekio įrangos, liftų, technologinės įrangos ir kištukinių lizdų maitinimas.
- Apšvietimas. Darbo apšvietimas pagal patalpų paskirtį ir jo valdymas.
- Avarinis apšvietimas. Evakuacinis apšvietimas ir evakuacijos ženklai pagal gaisrinės saugos sprendinius.
- Kabelių trasos. Lovelių, kanalų ir vamzdžių trasos, suderintos su kitomis sistemomis.
- Įžeminimas ir žaibosauga. Šią sritį plačiau aptariame straipsnyje apie žaibosaugą ir įžeminimą.
Kompiuterinis tinklas, vaizdo stebėjimas ir kitos duomenų sistemos paprastai rengiamos kaip atskira dalis, apie kurią rašome straipsnyje apie silpnųjų srovių sistemas. Jos derinamos su elektrotechnika, nes naudoja tas pačias trasas ir maitinimą.
Galios skaičiavimas: nuo jo prasideda viskas
Galios skaičiavimui surenkami visų vartotojų duomenys: vėdinimo įrenginiai, šilumos siurbliai, kondicionavimo įranga, liftai, virtuvių ir technologinė įranga, elektromobilių įkrovimo stotelės. Kadangi ne visi prietaisai dirba vienu metu, skaičiuojant taikomi vienalaikiškumo koeficientai. Jų parinkimas yra inžinerinis sprendimas: per atsargus skaičiavimas lemia per didelę prisijungimo galią, o per optimistinis gali baigtis tuo, kad pastatui pritrūks galios dar neprijungus visos įrangos.
Pagal apskaičiuotą galią kreipiamasi į skirstomojo tinklo operatorių, dažniausiai ESO, dėl prisijungimo sąlygų. Jei veikiančio objekto galios nebepakanka, prasideda atskiras procesas, kurį aprašome straipsnyje apie elektros galios padidinimą.
Kartu sprendžiama, kuriems vartotojams reikia rezervinio maitinimo. Tai gali būti gaisrinės saugos sistemos, serverinės ar technologiniai procesai, kurių negalima staiga sustabdyti. Tokiems vartotojams projekte numatomas antras įvadas, generatorius arba nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, o jų apimtį lemia pastato paskirtis, gaisrinės saugos sprendiniai ir užsakovo technologija.
Rezervas ateičiai
Pastatas eksploatuojamas dešimtmečius, o įranga jame keičiasi daug dažniau. Nauji nuomininkai, papildoma gamybos linija, elektromobilių įkrovimas ar kondicionavimas biure reikalauja galios, vietos skyduose ir kelio kabeliams. Jei projekte to nenumatyta, vėliau tenka keisti skydus, tiesti naujas trasas per įrengtas patalpas ar net didinti prisijungimo galią.
Universalaus atsakymo, kiek rezervo reikia, nėra. Tai priklauso nuo pastato paskirties, užsakovo plėtros planų ir to, ar pastatas bus nuomojamas. Rezervą galima numatyti keliais lygiais: laisvos vietos skyduose, laisvos vietos kabelių loveliuose, galios atsarga pagrindinėse linijose ir plotas būsimai įrangai techninėse patalpose. Elektromobilių įkrovimo sprendimus atskirai aptariame straipsnyje apie elektromobilių įkrovimą pastate.
Skirstomieji skydai ir kabelių trasos
Skydų vietos
Skydai dedami arti apkrovų, bet taip, kad būtų lengvai pasiekiami aptarnavimui ir neužimtų naudingo ploto. Pagrindiniam skirstomajam skydui reikia atskiros patalpos ar nišos, kurios dydį būtina žinoti jau rengiant architektūrinius sprendinius. Aukštų ir zonų skydai paprastai grupuojami prie šachtų, kad stovai būtų trumpi ir tiesūs.
Kabelių trasos
Kabelių loveliai dažniausiai klojami koridorių lubų erdvėje, kur kartu turi tilpti ortakiai, vamzdynai, gesinimo sistemos ir silpnųjų srovių trasos. Todėl trasos koordinuojamos su kitomis dalimis, o sudėtingesniuose pastatuose tikrinamos 3D modelyje. Kaip ieškoma susikirtimų, paaiškiname straipsnyje apie kolizijų paiešką BIM modelyje.
Apšvietimas ir avarinis apšvietimas
Darbo apšvietimas projektuojamas pagal patalpų paskirtį: biuro darbo vietoms, sandėlio praėjimams, gamybos zonoms ar laiptinėms keliami skirtingi reikalavimai. Projekte atliekami apšvietimo skaičiavimai, parenkami šviestuvai ir valdymas: jungikliai, judesio ar šviesos jutikliai, zoninis ar centralizuotas valdymas. Dideliuose sandėliuose ir gamyklose apšvietimo valdymas pastebimai veikia elektros sąnaudas, todėl jį verta aptarti su užsakovu dar projektinių pasiūlymų etape. Sandėliuose su aukštais stelažais šviestuvai išdėstomi pagal praėjimus tarp stelažų ir derinami su gesinimo sistemos purkštukais, todėl pasikeitus stelažų išdėstymui dažnai tenka koreguoti ir apšvietimą.
Avarinis apšvietimas užtikrina, kad dingus įtampai žmonės galėtų saugiai evakuotis. Jo apimtį lemia pastato gaisrinės saugos sprendiniai, todėl ši dalis derinama su gaisrinės saugos projektuotoju. Avariniam apšvietimui maitinti dažniausiai renkamasi vieną iš dviejų principų:
| Kriterijus | Autonominiai šviestuvai | Centrinė akumuliatorių sistema |
|---|---|---|
| Veikimo principas | Kiekvienas šviestuvas turi savo akumuliatorių | Šviestuvai maitinami iš bendros akumuliatorių sistemos |
| Kur dažniau tinka | Mažesni pastatai, nedaug avarinių šviestuvų | Dideli pastatai su daug avarinių šviestuvų |
| Priežiūra | Akumuliatoriai keičiami kiekviename šviestuve | Priežiūra sutelkta vienoje vietoje |
| Testavimas | Galimas automatinis, jei šviestuvai sujungti į stebėjimo sistemą | Paprastai valdomas ir stebimas centralizuotai |
| Poveikis projektui | Paprastesnė kabelių sistema | Reikia vietos akumuliatorių sistemai ir atskirų linijų |
Kaip rengiamas elektrotechnikos projektas
- Surenkame pradinius duomenis: architektūrinius brėžinius, technologijos aprašymą, užsakovo poreikius ir planus ateičiai.
- Gauname kitų inžinerinių dalių įrangos galias ir atliekame preliminarų galios skaičiavimą.
- Pagal preliminarią galią kreipiamasi į tinklo operatorių dėl prisijungimo sąlygų.
- Parengiame principines maitinimo schemas ir su architektu suderiname skydų bei techninių patalpų vietas.
- Atliekame apšvietimo skaičiavimus ir kartu su gaisrinės saugos dalimi suprojektuojame avarinį apšvietimą.
- Koordinuojame kabelių trasas su vėdinimo, vandentiekio ir gesinimo sistemomis.
- Techniniame projekte pateikiame sprendinius ir specifikacijas, o darbo projekte detalizuojame skydų schemas, trasas ir montavimo mazgus.
Statybų metu projektuotojas atlieka projekto vykdymo priežiūrą: konsultuoja rangovą ir įvertina, ar keičiama įranga nepažeidžia projekto sprendinių.
Patarimas. Kuo anksčiau pateikite technologinės įrangos sąrašą su galiomis, net jei jis dar preliminarus. Taip pat pasakykite, ką planuojate po kelerių metų: papildomas gamybos linijas, įkrovimo stoteles ar naujus nuomininkus. Tai kainuoja vieną pokalbį, o vėliau gali apsaugoti nuo skydų perdarymo.
Iš praktikos
Viena dažniausių elektrotechnikos projekto pakeitimų priežasčių yra ne patys elektros sprendiniai, o kitų dalių įrangos pasikeitimai. Vėdinimo įrenginys keičiamas galingesniu, parenkamas kitas šilumos siurblys, technologas prideda įrenginį, ir kiekvienas toks pokytis turi atsispindėti galios skaičiavime, skydų schemose ir kabelių skerspjūviuose. Kai skirtingas dalis rengia atskiri projektuotojai, šie pokyčiai keliauja laiškais ir kartais tiesiog pasimeta.
Kadangi mūsų komanda projektuoja ir šildymo, vėdinimo bei vandentiekio, ir elektros bei silpnųjų srovių dalis, įrangos galios atnaujinamos vienoje vietoje, o trasos derinamos bendrame modelyje. Esame projektavę inžinerines sistemas logistikos centrams ir gamykloms, o Vilniaus televizijos bokšte projektavome kabelines sistemas. Daugiau pavyzdžių rasite projektų skyriuje.
Jei rengiate naujo pastato ar rekonstrukcijos projektą, parašykite arba paskambinkite mums ir aptarsime, kokių duomenų reikės elektrotechnikos daliai. Kitas inžinerines dalis, kurias rengiame kartu, rasite paslaugų skyriuje.
Dažni klausimai
Ar elektrotechnikos projektą galima pradėti be architektūrinių brėžinių?
Preliminarų galios įvertinimą galima atlikti pagal pastato paskirtį ir planuojamą įrangą, tačiau skydų vietoms, apšvietimui ir trasoms reikia architektūrinių planų. Kuo tikslesni pradiniai duomenys, tuo mažiau vėlesnių pataisymų.
Kas teikia paraišką ESO dėl prisijungimo sąlygų?
Paraišką paprastai teikia objekto savininkas ar užsakovas, o reikalingą galią ir techninius duomenis padeda parengti projektuotojas. Kreiptis verta tada, kai galios poreikis jau pagrįstas skaičiavimu.
Ar avarinis apšvietimas priklauso elektrotechnikos daliai?
Taip, avarinio apšvietimo šviestuvai, jų maitinimas ir linijos paprastai projektuojami elektrotechnikos dalyje. Kur jo reikia, lemia gaisrinės saugos sprendiniai, todėl abi dalys derinamos tarpusavyje.
Ar rangovas gali pakeisti projekte numatytus šviestuvus kitais?
Gali, jei nauji šviestuvai užtikrina ne prastesnius apšvietimo rodiklius ir tinka patalpos sąlygoms. Tokį pakeitimą verta suderinti su projektuotoju, kad būtų patikrinti skaičiavimai ir, jei reikia, avarinio apšvietimo sprendiniai.
Ar didelis galios rezervas visada naudingas?
Ne visada, nes per didelis rezervas didina investiciją į prisijungimą, skydus ir kabelius. Rezervo dydis aptariamas su užsakovu pagal realius plėtros planus ir pastato paskirtį.