Elektromobilių įkrovimas pastate: ką numatyti projektuojant

Elektromobilių įkrovimo projektavimas pastate prasideda ne nuo stotelių modelio, o nuo klausimo, kiek galios pastatas gali skirti automobiliams dabar ir kiek jos prireiks ateityje. Projekte numatomas galios rezervas, apkrovos valdymas, kabelių trasos ir vietos skydams, kad stoteles būtų galima įrengti etapais, neardant sienų ir netiesiant naujų trasų per įrengtas patalpas.

Užsakovai dažnai klausia, ar verta tuo rūpintis, jei šiandien įkrovimo reikia vos kelioms vietoms. Mūsų atsakymas paprastas: stoteles galima nupirkti vėliau, bet kabelių kelius, vietą skydams ir galios atsargą daug pigiau numatyti projekte nei įrengti pastatytame pastate. Be to, reikalavimai įkrovimo infrastruktūrai priklauso nuo pastato paskirties, masto ir to, ar pastatas naujas, ar rekonstruojamas, todėl jų atitiktį tikriname projektavimo pradžioje.

Nuo ko pradėti: kas ir kaip kraus automobilius

Įkrovimo sistema projektuojama pagal naudotojus, o ne vien pagal stovėjimo vietų skaičių. Tas pats vietų skaičius daugiabutyje ir prekybos centre reiškia visiškai skirtingą apkrovą.

Pradžioje verta atsakyti ir į kelis praktinius klausimus: kiek vietų įrengti iš karto, kiek parengti ateičiai, kas mokės už suvartotą elektrą ir kas prižiūrės įrangą. Atsakymai lemia ne tik elektros schemą, bet ir tai, kiek vietos aikštelėje ar techninėse patalpose reikės skydams ir apskaitos įrangai.

Nuo naudotojų priklauso ir stotelių tipas. Pastatuose dažniausiai įrengiamos kintamosios srovės stotelės, kurios tinka ilgesniam stovėjimui. Greitosioms nuolatinės srovės stotelėms reikia gerokai didesnės galios vienai vietai ir daugiau vietos įrangai, todėl jos labiausiai pasiteisina ten, kur automobiliai stovi trumpai arba turi būti greitai paruošti kitam reisui.

Galios rezervas ir apkrovos valdymas

Galios rezervas

Įkrovimo stotelės yra viena didžiausių naujų apkrovų pastate, todėl jos įtraukiamos į bendrą galios skaičiavimą kartu su šildymu, vėdinimu ir kita įranga. Skaičiuojant įvertinama ir tai, kad dalis automobilių bus kraunama tada, kai pastatas vartoja daugiausia, pavyzdžiui, vakare daugiabutyje, kai gyventojai grįžta namo. Jei planuojama daug įkrovimo vietų, gali prireikti didesnės prisijungimo galios, o tada reikia naujų ESO prisijungimo sąlygų. Kaip vyksta šis procesas, aprašome straipsnyje apie elektros galios padidinimą.

Dinaminis apkrovos valdymas

Apkrovos valdymo sistema stebi, kiek galios tuo metu naudoja pastatas, ir likusią galią paskirsto tarp įkraunamų automobilių. Kai pastato suvartojimas didelis, įkrovimas sulėtėja, o kai sumažėja, automobiliai kraunami greičiau. Toks sprendimas leidžia prie tos pačios prisijungimo galios prijungti daugiau stotelių, nei būtų galima joms visoms dirbant visu pajėgumu vienu metu.

Kad apkrovos valdymas veiktų, projekte reikia numatyti matavimo tašką pastato įvade ir patikimą ryšį tarp stotelių ir valdymo įrenginio. Tai jau silpnųjų srovių sritis, kurią plačiau aptariame atskirame straipsnyje.

Kabelių trasos ir skydai ateičiai

Daugiausia naudos duoda išankstinis pasiruošimas: infrastruktūra, kurią statybų metu įrengti nebrangu, o vėliau tampa sudėtinga ir brangu. Projektuojant įkrovimo infrastruktūrą paprastai numatoma:

• Pagrindinė maitinimo linija. Pakankamo skerspjūvio linija nuo pagrindinio skydo iki automobilių stovėjimo zonos, net jei iš pradžių ji apkraunama tik iš dalies.
• Vietos skydams. Nišos ar sienų plotas įkrovimo skydams, kad jų vėliau nereikėtų statyti eismo zonoje.
• Kabelių loveliai ar vamzdžiai. Trasos iki kiekvienos būsimos įkrovimo vietos arba bent iki eilių, kuriose jos bus įrengiamos.
• Ryšio infrastruktūra. Kabeliai ar vamzdžiai apkrovos valdymui, apskaitai ir nuotoliniam stebėjimui.
• Apskaitos principas. Sprendimas, ar įkrovimas bus apskaitomas bendrai ir paskirstomas naudotojams, ar jungiamas prie atskirų butų ar nuomininkų apskaitos.

Požeminėse aikštelėse trasos koordinuojamos su vėdinimo ortakiais, gesinimo vamzdynais, apšvietimu ir konstrukcijomis. Aikštelės lubose paprastai susitinka daug sistemų, todėl trasas verta sudėlioti bendrame modelyje, kol dar neįrengta nė viena iš jų.

Lauko aikštelėse principas tas pats, tik vietoje lovelių klojami kabelių vamzdžiai. Juos verta nutiesti kartu su aikštelės dangos įrengimu, net jei dalis vamzdžių kurį laiką liks tušti, nes vėliau tektų ardyti asfaltą ar trinkeles. Tokios trasos derinamos su kitais sklypo tinklais, apie kuriuos rašome straipsnyje apie lauko inžinerinių tinklų projektavimą.

Gaisrinė sauga požeminėse aikštelėse

Įkrovimo vietos uždarose ir požeminėse aikštelėse visada svarstomos kartu su gaisrinės saugos dalimi. Konkrečius reikalavimus lemia gaisrinės saugos reglamentai ir pastato gaisrinės saugos sprendiniai, todėl jie netaikomi pagal šabloną. Paprastai aptariama:

• kaip įkrovimo zona išdėstoma gaisrinių skyrių ir evakuacijos kelių atžvilgiu;
• ar reikia bendro įkrovimo įrangos atjungimo ir iš kur jis būtų valdomas;
• kaip įkrovimo zoną aptarnauja vėdinimo ir dūmų šalinimo sistemos;
• ar automatinio gesinimo sistema, jei ji numatyta, apima visas įkrovimo vietas;
• kaip ugniagesiai pasieks įkrovimo zoną.

Šiuos sprendimus lengviausia priimti tada, kai įkrovimo vietos pažymėtos planuose jau projektinių pasiūlymų etape. Kaip veikia dūmų šalinimas uždarose erdvėse, paaiškiname straipsnyje apie dūmų šalinimo sistemas.

Įkrovimo infrastruktūros projektavimo žingsniai

1. Kartu su užsakovu nustatome naudotojus, įkrovimo vietų skaičių dabar ir ateityje, apskaitos ir atsiskaitymo principą.
2. Įtraukiame įkrovimo apkrovą į pastato galios skaičiavimą ir įvertiname, ar pakanka esamos ar planuojamos prisijungimo galios.
3. Parenkame apkrovos valdymo principą ir numatome matavimo bei ryšio infrastruktūrą.
4. Suderiname įkrovimo zonų vietas su architektūra ir gaisrinės saugos sprendiniais.
5. Suprojektuojame maitinimo linijas, skydus ir trasas iki įkrovimo vietų, koordinuodami jas su kitomis sistemomis.
6. Projekte aiškiai atskiriame, kas įrengiama iš karto, o kas paliekama kaip parengtis vėlesniam etapui.

Patarimas. Net jei šiandien planuojate tik kelias stoteles, paprašykite, kad projekte būtų numatytos trasos ir vieta skydams visai būsimai įkrovimo zonai. Stoteles galėsite įsigyti tada, kai atsiras poreikis, o pastatas tam jau bus pasiruošęs.

Iš praktikos

Daugiabučiuose sudėtingiausias klausimas dažniausiai būna ne techninis, o organizacinis: kas ir kaip mokės už įkrovimui sunaudotą elektrą. Jei tai neaptariama projektuojant, vėliau paaiškėja, kad stotelės prijungtos prie bendrosios apskaitos, o suvartojimo paskirstyti gyventojams nėra kaip. Todėl apskaitos principą su vystytoju aptariame dar prieš braižydami schemas, nes nuo jo priklauso ir kabelių trasos, ir skydų sandara.

Kitas dažnas atvejis yra įkrovimo poreikis, atsiradęs jau pastačius pastatą. Tada paaiškėja, kad pagrindiniame skyde nėra vietos, o maitinimo linija iki aikštelės per silpna. Kai elektrotechnikos, silpnųjų srovių ir gaisrinės saugos sistemas projektuoja viena komanda, įkrovimo zona suplanuojama kaip visuma, o ne kaip priedas prie jau baigto projekto. Ką apima visa elektros dalis, aprašome straipsnyje apie elektrotechnikos projektą.

Jei planuojate daugiabutį, biurą ar logistikos objektą su automobilių aikštele, susisiekite su mumis ir aptarsime, kaip įkrovimo infrastruktūrą suderinti su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Visas mūsų projektuojamas dalis rasite paslaugų skyriuje.