Trumpai
Dūmų šalinimo sistemos gaisro metu išleidžia dūmus ir karštį iš pastato arba neleidžia jiems patekti į evakuacijos kelius, kad žmonės galėtų saugiai išeiti, o gelbėtojai matytų, kur dirba. Dūmai šalinami natūraliai per liukus ir langus arba mechaniškai ventiliatoriais, o jiems pakeisti būtinai tiekiamas kompensacinis oras. Laiptinėse dažnai taikomas oro slėgio palaikymas, o sistemą paprastai paleidžia gaisrinė signalizacija. Ar ir kokia sistema reikalinga, priklauso nuo pastato paskirties ir gaisrinės saugos sprendinių.
Dūmų šalinimo sistemos gaisro metu pašalina iš pastato dūmus ir karštį arba neleidžia jiems patekti į evakuacijos kelius, kad žmonės galėtų saugiai išeiti, o gelbėtojai matytų, kur dirba. Jos veikia natūraliai per liukus ir langus arba mechaniškai ventiliatoriais, o paleidžiamos dažniausiai automatiškai, gavus gaisrinės signalizacijos signalą.
Kam reikalingos dūmų šalinimo sistemos
Gaisro metu žmonėms dažnai pavojingiau yra ne liepsnos, o dūmai: jie riboja matomumą, yra nuodingi ir greitai užpildo patalpas bei koridorius. Todėl dūmų šalinimo sistema turi du tikslus. Pirma, išlaikyti evakuacijos kelius tinkamus naudoti, kol žmonės išeina iš pastato. Antra, sumažinti karštį ir padėti gelbėtojams greičiau rasti gaisro židinį.
Ar pastate reikia dūmų šalinimo ir kokio tipo, priklauso nuo jo paskirties, aukščio, evakuacijos kelių ir kitų gaisrinės saugos sprendinių. Bendruosius reikalavimus nustato Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, kuriuos tvirtina PAGD, o konkrečią apimtį nurodo pastato gaisrinės saugos dalis. Su dūmų šalinimu dažnai susiduriama prekybos ir logistikos pastatuose, požeminėse automobilių aikštelėse, aukštesniuose gyvenamuosiuose ir administraciniuose pastatuose, atriumuose ir gamybinėse patalpose.
Natūralus ir mechaninis dūmų šalinimas
Karšti dūmai kyla aukštyn ir kaupiasi po lubomis ar stogu. Šiuo principu remiasi abu pagrindiniai šalinimo būdai, tačiau jų sprendiniai ir pritaikymas skiriasi.
Natūralus dūmų šalinimas
Dūmai išeina per stogo liukus arba viršutinėje sienos dalyje esančius langus, kuriuos atidaro elektrinės ar pneumatinės pavaros. Sistema paprasta ir jai nereikia galingų ventiliatorių, tačiau jos veikimas priklauso nuo pastato geometrijos, vėjo ir angų išdėstymo. Natūralus šalinimas dažnai tinka vieno aukšto sandėliams, gamybos halėms, laiptinėms ir atriumams.
Mechaninis dūmų šalinimas
Dūmai ištraukiami aukštai temperatūrai atspariais ventiliatoriais per ortakius ir dūmų sklendes. Mechaninis šalinimas taikomas ten, kur natūraliai dūmų pašalinti neįmanoma arba nepakanka: požeminėse automobilių aikštelėse, ilguose koridoriuose, patalpose be išorinių sienų ir daugiaaukščiuose pastatuose. Požeminėse aikštelėse dažnai naudojami impulsiniai ventiliatoriai, kurie nustumia dūmus link ištraukimo vietų.
| Kriterijus | Natūralus šalinimas | Mechaninis šalinimas |
|---|---|---|
| Veikimo principas | Dūmai kyla ir išeina per atidarytas angas | Dūmus ištraukia ventiliatoriai |
| Kur dažniausiai tinka | Vieno aukšto halės, laiptinės, atriumai | Požeminės aikštelės, koridoriai, vidinės patalpos |
| Ko reikia pastate | Angų stoge ar fasado viršuje | Vietos ventiliatoriams, šachtoms ir ortakiams |
| Elektros poreikis | Nedidelis, daugiausia pavaroms | Didelis, reikia patikimo maitinimo ir ugniai atsparių kabelių |
| Oro sąlygų įtaka | Vėjas gali paveikti veikimą, todėl svarbus angų išdėstymas | Mažesnė |
| Įtaka architektūrai | Angos stoge ir fasade, pavaros | Šachtos, techninės patalpos, išmetimo vietos |
Viename pastate abu būdai dažnai derinami: sandėlio halėje dūmai šalinami natūraliai per stogo liukus, o požeminėje aikštelėje ar vidiniuose koridoriuose mechaniškai. Didelės erdvės dūmų užuolaidomis dalijamos į dūmų zonas, kad dūmai nepasklistų po visą stogą ir būtų šalinami toje zonoje, kurioje kilo gaisras. Zonų dydis ir liukų ar ventiliatorių skaičius nustatomi skaičiavimais, todėl juos reikia žinoti prieš galutinai suprojektuojant stogą.
Kompensacinis oras: dažniausiai pamirštama dalis
Dūmai iš patalpos išeis tik tada, kai į ją pateks pakankamai oro jiems pakeisti. Jei kompensacinis oras nenumatytas, net galingi ventiliatoriai ar dideli liukai veiks prastai: patalpoje susidarys išretėjimas, durys gali tapti sunkiai atidaromos, o dūmai ims tekėti ne ten, kur planuota.
Kompensacinis oras tiekiamas per apatinėje patalpos dalyje esančias angas: automatiškai atsidarančias duris, vartus, langus ar groteles, o kai to neužtenka, mechaniškai ventiliatoriais. Svarbu, kad oras būtų tiekiamas žemai ir nedideliu greičiu, nes stipri srovė gali išmaišyti po lubomis susikaupusį dūmų sluoksnį ir nustumti dūmus žemyn, į žmonių zoną. Tai reikia numatyti architektūroje: vartai logistikos pastate ar durys prekybos salėje turi turėti pavaras ir būti įtraukti į valdymo algoritmą.
Slėgio palaikymas laiptinėse
Laiptinės ir kai kurie prieškambariai saugomi kitu principu: dūmai į juos nepatenka, nes juose palaikomas didesnis oro slėgis nei gretimose patalpose. Gavus gaisro signalą, ventiliatorius pradeda tiekti lauko orą į laiptinę, todėl atidarius duris į aukštą oras teka iš laiptinės, o ne atvirkščiai.
Tokia sistema reikalauja tikslaus balanso. Per mažas slėgis nesulaikys dūmų, o per didelis neleis lengvai atidaryti durų, ypač vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl projektuojamos slėgio pertekliaus išleidimo sklendės arba dažnio keitikliais valdomi ventiliatoriai, o laiptinės sandarumas ir durų savybės turi atitikti projekto prielaidas. Lauko oro paėmimo vieta parenkama taip, kad į laiptinę nebūtų įsiurbti tie patys dūmai.
Valdymas iš gaisrinės signalizacijos ir projektavimo eiga
Dūmų šalinimo sistema pati gaisro neaptinka. Ji paleidžiama gavus gaisrinės signalizacijos signalą iš konkrečios zonos, todėl abi sistemos turi būti projektuojamos kartu. Paprastai numatomas ir rankinis valdymas: mygtukai prie įėjimų ar gaisrininkų valdymo pultas, iš kurio galima įjungti ar išjungti atskiras sistemos dalis. Sistema turi veikti ir tada, kai dalis pastato elektros tinklo gaisro metu atjungiama, todėl ventiliatorių ir pavarų maitinimo linijos projektuojamos atskirai nuo įprastų vartotojų, o kabeliai ir jų tvirtinimo detalės parenkami atsparūs ugniai.
Svarbiausias dokumentas čia yra veikimo seka: kurios zonos signalas atidaro kuriuos liukus, kurie ventiliatoriai įsijungia, kurios bendrojo vėdinimo sistemos sustoja, kurios sklendės užsidaro ir kurios durys atsidaro kompensaciniam orui. Plačiau apie sąsajų matricą rašome straipsnyje apie gaisrinės signalizacijos projektą.
- Gaisrinės saugos sprendiniai. Nustatomos dūmų zonos, evakuacijos keliai ir reikalingas sistemos tipas.
- Skaičiavimai. Apskaičiuojami šalinamo ir kompensacinio oro kiekiai, angų plotai ar ventiliatorių našumai.
- Vietos numatymas. Architektams ir konstruktoriams perduodamos angos stoge ir fasade, šachtos, ventiliatorių vietos ir apkrovos.
- Įrangos parinkimas. Pavaros, ventiliatoriai, dūmų sklendės, dūmų užuolaidos ir ugniai atsparūs ortakiai.
- Maitinimas ir valdymas. Suprojektuojamas patikimas maitinimas, ugniai atsparios kabelių linijos, valdymo skydai ir sąsajos su signalizacija.
- Paleidimas ir bandymai. Statybų pabaigoje patikrinama, ar sistema veikia pagal suprojektuotą seką.
Mechaninis dūmų šalinimas dažnai dalijasi šachtomis ir technine erdve su įprastu vėdinimu, todėl jį verta planuoti kartu su vėdinimo projektu. Požeminėse aikštelėse dūmų šalinimą ir kitus gaisrinės saugos sprendinius verta aptarti kartu su planuojamomis elektromobilių įkrovimo vietomis, apie kurias rašome straipsnyje apie elektromobilių įkrovimo projektavimą.
Patarimas. Architektūrinius sprendimus derinkite su dūmų šalinimu nuo pat projektinių pasiūlymų. Liukų vietos stoge, vartų pavaros, šachtos ir ventiliatorių išmetimo vietos stipriai veikia pastato išvaizdą ir planus, todėl vėlai įtraukta sistema dažniausiai reiškia kompromisus arba perprojektavimą.
Iš praktikos
Dažnai matome, kad dūmų šalinimas apskaičiuotas teisingai, bet į architektūros ir elektros dalis perkeltas tik iš dalies. Liukai stoge yra, tačiau kompensaciniam orui numatyti vartai neturi pavarų arba nėra įtraukti į valdymo seką. Ventiliatorius suprojektuotas, bet jo maitinimo kabelis parinktas kaip įprastam vartotojui. Tokios spragos išryškėja tik bandant sistemą, kai pastatas jau beveik baigtas.
Todėl dūmų šalinimą vertiname ne kaip atskirą įrenginį, o kaip kelių dalių sistemą, apimančią vėdinimą, elektrą, gaisrinę signalizaciją, architektūrą ir konstrukcijas. Kai šias dalis projektuoja viena komanda, visa veikimo seka matoma viename dokumente ir viename BIM modelyje. Užsakovui tai reiškia mažiau netikėtumų paleidžiant sistemą.
Jei jūsų pastatui reikia dūmų šalinimo sprendinių, parašykite ar paskambinkite mums ir aptarsime, nuo ko pradėti. Kitas gaisrinės saugos ir vėdinimo sistemas, kurias projektuojame, rasite paslaugų skyriuje.
Dažni klausimai
Ar dūmams šalinti galima naudoti įprastą vėdinimo sistemą?
Dažniausiai ne, nes dūmų šalinimo įranga turi būti atspari aukštai temperatūrai ir veikti gaisro metu. Kai kuriais atvejais dalis šachtų ar ortakių gali būti bendra, tačiau tai sprendžiama projekte pagal gaisrinės saugos reikalavimus.
Kas yra dūmų užuolaida?
Tai po lubomis įrengiama ugniai atsparaus audinio užtvara, kuri riboja dūmų plitimą ir padalija didelę erdvę į dūmų zonas. Ji gali būti stacionari arba nusileidžianti gavus gaisro signalą.
Ar dūmų šalinimo sistemą reikia periodiškai tikrinti?
Taip, pavaros, ventiliatoriai, sklendės ir valdymas turi būti reguliariai tikrinami, kad veiktų tada, kai jų prireiks. Priežiūros tvarką nurodo įrangos gamintojai ir taikomi reikalavimai.
Kodėl laiptinės durys kartais sunkiai atsidaro?
Taip nutinka, kai slėgis laiptinėje per didelis, dažniausiai dėl netinkamai sureguliuotos sistemos ar neveikiančio slėgio pertekliaus išleidimo. Tokią problemą reikia spręsti derinant sistemą, nes evakuacijos metu durys turi atsidaryti lengvai.
Ar natūralus dūmų šalinimas visada paprastesnis už mechaninį?
Dažnai jis reikalauja mažiau įrangos ir elektros, tačiau tai priklauso nuo pastato. Jei reikia daug didelių angų su pavaromis ir automatinių vartų kompensaciniam orui, skirtumas gali būti mažesnis, nei atrodo.