Trumpai
Gaisrinės signalizacijos projektas nustato, kur ir kokie gaisro detektoriai bei rankiniai pranešėjai montuojami, kaip pastatas skirstomas į zonas, kur stovi valdymo pultas ir kaip įspėjami žmonės. Svarbiausia jo dalis yra sąsajos: ką signalizacija gaisro metu automatiškai padaro su vėdinimu, dūmų šalinimu, liftais ir durimis. Ar sistema reikalinga ir kokios apimties, priklauso nuo pastato paskirties ir gaisrinės saugos reikalavimų.
Gaisrinės signalizacijos projektas apibrėžia, kaip pastate bus aptinkamas gaisras, kaip apie jį sužinos žmonės ir ką sistema automatiškai padarys su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Jį sudaro detektorių ir pranešėjų išdėstymas, zonų ir valdymo pulto sprendiniai, įspėjimo būdas bei sąsajų su vėdinimu, dūmų šalinimu, liftais ir durimis aprašymas.
Kada pastatui reikalinga gaisrinė signalizacija
Ar pastate turi būti automatinė gaisrinė signalizacija ir kokios apimties, lemia pastato paskirtis, dydis, jame esančių žmonių skaičius, gaisro apkrova ir kiti gaisrinės saugos sprendiniai. Bendruosius reikalavimus nustato Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, kuriuos tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Todėl universalaus atsakymo „nuo kiek kvadratinių metrų“ nėra: tas pats plotas biurui, sandėliui ar gydymo įstaigai gali reikšti visai skirtingus reikalavimus.
Praktikoje apimtis paaiškėja rengiant pastato gaisrinės saugos dalį. Joje nurodoma, kurios patalpos saugomos, ar reikia balsinio įspėjimo ir kokias sistemas signalizacija turi valdyti. Signalizacijos projektuotojas šiuos sprendinius paverčia konkrečia įranga, kabelių trasomis ir valdymo logika. Kartais signalizaciją nusprendžia įsirengti pats užsakovas, net kai jos niekas nereikalauja, pavyzdžiui, dėl draudiko sąlygų ar vertingos įrangos.
Ką apima gaisrinės signalizacijos projektas
Projektas nėra vien planai su detektorių simboliais. Iš jo turi būti aišku, kaip sistema veiks kaip visuma ir kaip ją sumontuoti, paleisti bei prižiūrėti.
- Gaisro detektoriai. Tipas parenkamas pagal patalpą: dūmų detektoriai daugumai patalpų, šilumos detektoriai ten, kur būna garų ar dulkių, linijiniai ar aspiraciniai detektoriai aukštoms erdvėms, liepsnos detektoriai specifinėms technologinėms zonoms.
- Rankiniai gaisro pranešėjai. Mygtukai prie evakuacinių išėjimų ir laiptinių, kad žmogus galėtų įjungti aliarmą nelaukdamas, kol suveiks detektorius.
- Valdymo ir indikacijos pultas. Sistemos centras: priima signalus, rodo gaisro vietą ir valdo sąsajas. Jo vieta parenkama taip, kad personalas ir gelbėtojai jį lengvai pasiektų.
- Įspėjimo įranga. Sirenos, šviesiniai signalai arba balso pranešimai. Pasirinkimas priklauso nuo pastato paskirties ir to, kaip organizuojama evakuacija.
- Maitinimas ir kabeliai. Pagrindinis ir rezervinis maitinimas, kabelių tipai ir trasos, kad sistema veiktų ir dingus įtampai.
- Sąsajų matrica. Lentelė, kurioje aprašyta, koks signalas kokį veiksmą sukelia. Be jos montuotojams ir paleidimo derintojams tenka spėlioti.
Grafinę dalį paprastai sudaro aukštų planai su įrenginiais ir kabelių trasomis, struktūrinė sistemos schema ir specifikacijos. Aiškinamajame rašte aprašomi sprendiniai, veikimo algoritmas ir eksploatacijos reikalavimai. Gaisro aptikimo ir signalizacijos įrangą apima Europos standartų serija EN 54, todėl projekte nurodoma šiuos standartus atitinkanti įranga.
Zonos, adresinė sistema ir valdymo pultas
Pastatas skirstomas į gaisro aptikimo zonas, kad budintis darbuotojas ar atvykę gelbėtojai greitai suprastų, kur kilo gaisras. Zonų ribos dažniausiai sutampa su aukštais, gaisriniais skyriais ar aiškiai atskirtomis pastato dalimis.
Adresinė ar neadresinė sistema
Neadresinėje sistemoje pultas rodo tik zoną, kurioje suveikė detektorius. Adresinėje kiekvienas įrenginys turi savo adresą, todėl pultas parodo konkrečią patalpą ir net konkretų detektorių. Didesniuose ir sudėtingesniuose pastatuose adresinė sistema beveik visada patogesnė: lengviau rasti gaisro vietą, diagnozuoti gedimus ir valdyti sąsajas. Mažame objekte su keliomis patalpomis neadresinės sistemos gali visiškai pakakti.
Adresinės sistemos įrenginiai jungiami į kilpas. Kilpa projektuojama taip, kad nutrūkus kabeliui vienoje vietoje pultas toliau gautų signalus iš abiejų pusių, o trumpojo jungimo izoliatoriai atskirtų pažeistą atkarpą. Jei pastatas didelis ar turi kelis korpusus, gali būti keli tarpusavyje sujungti pultai ir papildomi indikacijos pultai, pavyzdžiui, prie pagrindinio įėjimo ar apsaugos poste.
Sąsajos su vėdinimu, liftais ir durimis
Būtent sąsajos dažniausiai lemia, ar sistema gaisro metu padarys tai, ko iš jos tikimasi. Signalizacija ne tik praneša apie gaisrą, bet ir siunčia komandas kitoms sistemoms. Kiekviena sąsaja turi būti suderinta su tos sistemos projektuotoju, todėl gaisrinė signalizacija yra viena daugiausia derinimo reikalaujančių projekto dalių.
| Sistema | Tipinis veiksmas gavus gaisro signalą | Ką reikia suderinti |
|---|---|---|
| Bendrasis vėdinimas | Įrenginiai stabdomi, priešgaisrinės sklendės uždaromos | Valdymo signalų vietas, sklendžių kiekį ir maitinimą |
| Dūmų šalinimas | Paleidžiami ventiliatoriai, atidaromi liukai ir kompensacinio oro angos | Paleidimo zonas, veikimo seką, rankinį valdymą |
| Laiptinių slėgio sistemos | Įjungiamas oro tiekimas į laiptines | Kurios laiptinės įjungiamos ir nuo kurių zonų signalo |
| Liftai | Kabinos grąžinamos į nustatytą aukštą ir atidaromos | Lifto valdiklio sąsają, gaisrininkų lifto režimą |
| Durys ir įeigos kontrolė | Atleidžiami durų laikikliai, kad užsidarytų priešgaisrinės durys, atrakinamos evakuacinių kelių durys | Durų sąrašą, elektromagnetinių spynų maitinimą |
| Automatinis gesinimas | Priimami gesinimo sistemos signalai arba paleidžiamas gesinimas | Kas kam siunčia signalą, patvirtinimo logiką |
| Signalo perdavimas | Pranešimas perduodamas stebėjimo centrui ar budinčiam personalui | Perdavimo įrangą ir ryšio kanalus |
Pamiršta sąsaja dažnai išryškėja tik paleidimo derinimo metu, kai lubos jau uždarytos. Todėl sąsajų matricą verta sudaryti techninio projekto etape ir jos laikytis visuose tolesniuose etapuose. Kaip signalizacija valdo dūmų šalinimą ir kompensacinį orą, plačiau aprašėme straipsnyje apie dūmų šalinimo sistemas.
Kaip rengiamas projektas
- Pradiniai duomenys. Architektūros planai, pastato paskirtis, gaisrinės saugos sprendiniai, informacija apie technologiją ir naudotojus.
- Sprendinių koncepcija. Sistemos tipas, zonos, įspėjimo būdas, pulto vieta ir sąsajų sąrašas.
- Derinimas su kitomis dalimis. Vėdinimo, dūmų šalinimo, elektros, liftų, įeigos kontrolės ir gesinimo projektuotojai patvirtina signalus ir jų vietas.
- Įrangos išdėstymas. Detektoriai ir pranešėjai sudedami į planus, įvertinant lubų aukštį, sijas, ortakius, šviestuvus ir tuštumas virš pakabinamų lubų.
- Kabelių trasos ir maitinimas. Suprojektuojamos kilpos ir maitinimo linijos, apskaičiuojamas rezervinis maitinimas.
- Specifikacijos ir aiškinamasis raštas. Parengiami įrangos kiekiai, veikimo algoritmas ir galutinė sąsajų matrica.
- Projekto vykdymo priežiūra. Statybų metu atsakoma į montuotojų klausimus ir įvertinami pakeitimai.
Kaip signalizacijos projektas įsiterpia į bendrą projekto eigą, paaiškinome straipsnyje apie inžinerinių sistemų projektavimo etapus. Kadangi signalizacija dažnai naudoja tas pačias trasas ir technines patalpas kaip vaizdo stebėjimas ar įeigos kontrolė, ją verta projektuoti kartu su kitomis silpnųjų srovių sistemomis.
Patarimas. Prieš pradedant signalizacijos projektą, apsispręskite, kaip bus naudojamos patalpos ir kur bus pakabinamos lubos. Detektorių išdėstymas priklauso nuo lubų konstrukcijos, sijų ir tuštumų, todėl vėliau pakeitus interjero sprendimus dažnai tenka perdaryti ir signalizacijos planus.
Iš praktikos
Dažniausia problema, kurią matome, yra signalizacija, suprojektuota atskirai nuo kitų sistemų. Planuose detektoriai sudėlioti tvarkingai, tačiau vėdinimo projekte nurodytas kitas priešgaisrinių sklendžių skaičius, liftų tiekėjas laukia kitokio signalo, o įeigos kontrolės durys į sąsajų sąrašą iš viso nepateko. Tokie neatitikimai paaiškėja derinant sistemas objekte, kai keisti jau brangu.
Kai visas inžinerines dalis projektuoja viena komanda, sąsajų matrica tampa bendru dokumentu: vėdinimo, elektros ir silpnųjų srovių projektuotojai dirba su tais pačiais signalais ir tais pačiais planais. BIM modelyje dar prieš statybas matyti, ar detektoriaus neužstoja ortakis, kabelių lovelė ar šviestuvas. Plačiau apie darbą modelyje rasite BIM skyriuje, o objektus, kuriuose projektavome inžinerines sistemas, projektų skyriuje.
Jei rengiate pastato projektą ir norite, kad gaisrinė signalizacija būtų suderinta su visomis kitomis sistemomis, susisiekite su mumis. Visas inžinerines dalis, kurias projektuojame, rasite paslaugų skyriuje.
Dažni klausimai
Kas rengia gaisrinės signalizacijos projektą?
Jį rengia inžinerinių sistemų projektuotojas, remdamasis pastato gaisrinės saugos sprendiniais. Sąsajos derinamos su vėdinimo, elektros, liftų ir kitų dalių projektuotojais.
Ar gaisrinę signalizaciją galima įrengti jau pastatytame pastate?
Galima, tačiau tada sunkiau paslėpti kabelius ir suderinti sąsajas su jau sumontuotomis sistemomis. Kuo anksčiau signalizacija įtraukiama į projektą, tuo mažiau perdarymų.
Kuo gaisrinė signalizacija skiriasi nuo apsaugos signalizacijos?
Gaisrinė signalizacija aptinka gaisrą ir valdo gaisrinės saugos sąsajas, o apsaugos signalizacija fiksuoja įsibrovimą. Tai atskiros sistemos su skirtingais reikalavimais, nors jų trasas galima planuoti kartu.
Kaip gaisrinė signalizacija veikia dingus elektrai?
Sistema projektuojama su rezerviniu maitinimu, dažniausiai akumuliatoriais pulte. Jų talpa apskaičiuojama pagal įrenginių suvartojimą ir reikalaujamą veikimo trukmę.
Ką daryti, jei nuomininkas keičia patalpų išplanavimą?
Pakeitus sienas ar lubas reikia peržiūrėti detektorių išdėstymą, zonas ir įspėjimo įrangą. Jei pastate numatomi nuomininkai, verta iš anksto palikti rezervo adresinės sistemos kilpose.