Trumpai
Inžinerinių sistemų projektavimas Lietuvoje paprastai vyksta etapais: projektiniai pasiūlymai, techninis projektas ir darbo projektas, o statybų metu atliekama projekto vykdymo priežiūra. Kiekviename etape sprendiniai detalizuojami vis labiau, nuo principinių pasirinkimų iki brėžinių, pagal kuriuos montuojamos sistemos.
Pagrindiniai inžinerinių sistemų projektavimo etapai yra projektiniai pasiūlymai, techninis projektas ir darbo projektas, o statybų metu projektuotojas atlieka projekto vykdymo priežiūrą. Kiekvienas etapas atsako į vis konkretesnius klausimus: nuo to, kokie energijos šaltiniai ir sistemos bus naudojami, iki to, kokiame aukštyje eis ortakis ir kur tiksliai kabės skydas.
Projekto sudėtį ir etapus reglamentuoja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas vyksta kiekviename etape, ką užsakovas gauna į rankas ir kuriuos sprendimus verta priimti kuo anksčiau.
Kodėl inžinerinių sistemų projektavimo etapai svarbūs užsakovui
Etapai nėra vien formalumas. Jie leidžia brangiausius sprendimus priimti tada, kai jų keitimas dar kainuoja mažai. Pasirinkti šilumos šaltinį ar vėdinimo principą projektinių pasiūlymų etape yra palyginti nedidelis darbas. Tą patį pakeisti jau parengus darbo projektą reiškia perdaryti kelias projekto dalis, o statybų metu dar ir išmontuoti tai, kas sumontuota.
Inžinerinės dalys taip pat glaudžiai susijusios su architektūra ir konstrukcijomis. Techninėms patalpoms reikia vietos, šachtoms reikia angų perdangose, ortakiams reikia aukščio virš pakabinamų lubų. Kuo anksčiau inžinieriai įsitraukia, tuo mažiau kompromisų teks daryti vėliau.
Projektiniai pasiūlymai: principiniai sprendimai
Šiame etape architektas formuoja pastato tūrį ir planus, o inžinerinių sistemų projektuotojai įvertina, ar tokie sprendimai įgyvendinami ir ko sistemoms reikės. Inžinerinių dalių darbo apimtis čia nedidelė, bet jų įtaka tolesniems etapams labai didelė.
- Energijos šaltiniai. Centralizuotas šildymas, šilumos siurbliai ar kiti sprendimai, atsižvelgiant į tai, kad nauji pastatai turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
- Preliminarūs poreikiai. Apytikslė elektros galia, šilumos ir vandens poreikiai, kurių reikia kreipiantis dėl prisijungimo sąlygų.
- Vietos rezervavimas. Techninės patalpos, šachtos, vieta vėdinimo įrenginiams ant stogo ar rūsyje.
- Sistemų koncepcija. Centralizuotas ar decentralizuotas vėdinimas, vėsinimo principas, gaisrinės saugos sistemų poreikis.
Užsakovas šiame etape gauna aiškumą, kokios sistemos numatomos ir kiek vietos joms reikės. Tai padeda išvengti situacijos, kai architektūra jau suderinta, o vėliau paaiškėja, kad vėdinimo įrenginiui nėra kur stovėti.
Techninis projektas: sprendiniai ir skaičiavimai
Techninis projektas yra pagrindinis etapas, kuriame kiekviena inžinerinė dalis parengiama pilnai. Skaičiavimai atliekami pagal taikomus normatyvus, pavyzdžiui, STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, STR 2.07.01:2003 vandentiekiui ir nuotekoms, Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, o gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mikroklimato parametrai tikrinami pagal HN 42:2009.
Techninio projekto inžinerinėse dalyse paprastai rengiama:
- Aiškinamasis raštas su pagrindiniais sprendiniais ir skaičiavimų rezultatais.
- Šilumos poreikio, oro kiekių, vandens debitų ir elektros apkrovų skaičiavimai.
- Principinės sistemų schemos.
- Aukštų planai su sistemų trasomis ir įrenginių vietomis.
- Techninės specifikacijos, dažnai ir kiekių žiniaraščiai.
- Lauko tinklų sprendiniai iki prisijungimo taškų pagal gautas sąlygas.
Šiame etape inžinerinės dalys derinamos ir tarpusavyje. Vėdinimo ir šildymo įrenginių galios perduodamos elektrotechnikos daliai, gaisrinės signalizacijos sąsajos numatomos su vėdinimu ir dūmų šalinimu, o šilumos poreikis siejamas su pastato energinio naudingumo skaičiavimais pagal STR 2.01.02:2016. Jei šis derinimas atliekamas paviršutiniškai, neatitikimai išryškėja tik darbo projekte arba statybose.
Techninis projektas dažniausiai naudojamas statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir rangovų pasiūlymams surinkti. Todėl nuo jo kokybės tiesiogiai priklauso, ar rangovų kainos bus palyginamos. Kai kuriems statiniams privaloma projekto ekspertizė; ar ji reikalinga jūsų objektui, priklauso nuo statinio kategorijos.
Darbo projektas: brėžiniai statybai
Darbo projektas detalizuoja techninio projekto sprendinius tiek, kad rangovas galėtų pagal juos montuoti sistemas. Jame nustatomi tikslūs trasų aukščiai, tvirtinimo ir perėjimo per konstrukcijas mazgai, skirstomųjų skydų schemos, kabelių žurnalai, įrangos išdėstymas techninėse patalpose.
Darbo projekte sprendžiama ir daugybė smulkių, bet brangių klausimų: kur ortakis kerta siją, kaip kanalizacijos stovas praeina pro komercinės patalpos lubas, kur lieka vietos priežiūrai. Kuo daugiau jų išsprendžiama brėžinyje ar modelyje, tuo mažiau improvizacijos statybvietėje. Paprastesniems objektams kartais rengiamas techninis darbo projektas, kuriame abi stadijos sujungiamos. Kuo šios dvi stadijos skiriasi, plačiau aptarėme straipsnyje apie techninio ir darbo projekto skirtumus.
Užsakovui svarbu iš anksto nuspręsti, kada rinkti rangovą. Jei rangovų pasiūlymai renkami pagal techninį projektą, kainos gaunamos anksčiau, bet dalis sprendimų dar bus detalizuojama, todėl pasiūlymuose lieka daugiau prielaidų. Jei konkursas organizuojamas turint darbo projektą, pasiūlymai tikslesni ir lengviau palyginami, tačiau statybų pradžia nutolsta. Nė vienas kelias nėra vienintelis teisingas: pasirinkimas priklauso nuo grafiko, objekto sudėtingumo ir to, kiek rizikos užsakovas pasiruošęs prisiimti.
Projekto vykdymo priežiūra statybų metu
Parengus projektą projektuotojo darbas nesibaigia. Statybų metu rangovams kyla klausimų, keičiasi įranga, atsiranda neatitikimų tarp projekto ir realios situacijos. Projekto vykdymo priežiūra reiškia, kad projektuotojas konsultuoja, tikrina, ar statoma pagal projekto sprendinius, ir prireikus juos tikslina. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie projekto vykdymo priežiūrą.
Baigus statybas, rangovas paprastai parengia išpildomąją dokumentaciją, kuri parodo, kaip sistemos buvo įrengtos iš tikrųjų. Jei statybų metu pakeitimai buvo tvarkingai įforminti, ši dokumentacija atitinka tikrovę ir tampa patikimu pagrindu pastato eksploatacijai.
Ką užsakovas gauna kiekviename etape, apibendrinome lentelėje.
| Etapas | Pagrindinis klausimas | Ką gauna užsakovas |
|---|---|---|
| Projektiniai pasiūlymai | Kokios sistemos ir kiek vietos joms reikia? | Sistemų koncepciją, preliminarius poreikius, rezervuotas vietas techninėms patalpoms ir šachtoms |
| Techninis projektas | Kaip sistemos veiks ir ar jos atitinka reikalavimus? | Skaičiavimus, schemas, planus, specifikacijas; pagrindą statybą leidžiančiam dokumentui ir rangovų pasiūlymams |
| Darbo projektas | Kaip tiksliai sumontuoti? | Detalius brėžinius ir mazgus, pagal kuriuos dirba rangovas |
| Projekto vykdymo priežiūra | Ar statoma taip, kaip suprojektuota? | Atsakymus rangovams, suderintus sprendinių pakeitimus, atitikties kontrolę |
Patarimas. Dėl prisijungimo sąlygų kreipkitės jau projektinių pasiūlymų etape, kai žinomi preliminarūs galios ir debitų poreikiai. Sąlygos gali pakeisti įvadų vietas ar net energijos šaltinio pasirinkimą, todėl techninį projektą geriau rengti jas jau turint.
Iš praktikos
Dažniausia klaida, kurią matome, yra per vėlai įtraukta inžinerija. Architektūra suderinta su užsakovu, patalpos suplanuotos iki centimetro, o tada paaiškėja, kad vėdinimo ortakiams trūksta aukščio, o elektros skydinei nėra tinkamos vietos. Tokiu atveju tenka rinktis tarp brangesnių inžinerinių sprendimų ir architektūros perdarymo.
Todėl rekomenduojame bent trumpą inžinierių konsultaciją jau projektinių pasiūlymų metu, net jei pilną techninį projektą planuojate užsakyti vėliau. Kitas dalykas, kurį laikome svarbiu: tarp etapų be būtinybės nekeisti komandos. Kai tas pats projektuotojas rengia techninį ir darbo projektą, sprendinių logika išlieka, o ne interpretuojama iš naujo.
Didesniuose objektuose visus etapus verta vykdyti BIM aplinkoje. Techninio projekto metu pradėtas modelis darbo projekto etape detalizuojamas, o kolizijos tarp inžinerinių sistemų ir konstrukcijų randamos dar prieš statybas. Kaip tai veikia praktiškai, aprašėme straipsnyje apie BIM projektavimo naudą užsakovui.
Jei planuojate pastatą ir norite suprasti, kuriame etape esate ir ko reikės toliau, susisiekite su mumis. Patarsime, kurias inžinerinių sistemų projektavimo paslaugas verta užsakyti dabar, o kurias vėliau.
Dažni klausimai
Ar galima praleisti projektinių pasiūlymų etapą?
Ar projektiniai pasiūlymai privalomi, priklauso nuo statinio ir statybos rūšies. Net kai jie neprivalomi, principinius inžinerinius sprendimus verta priimti prieš rengiant techninį projektą, nes vėliau jų keitimas kainuoja daugiau.
Kas rengia darbo projektą: projektuotojas ar rangovas?
Dažniausiai darbo projektą rengia projektuotojas, tačiau pagal kai kurias rangos sutartis jį užsako pats rangovas. Svarbiausia, kad darbo projektas atitiktų techninio projekto sprendinius, o pakeitimai būtų suderinti su užsakovu.
Kiek laiko trunka inžinerinių sistemų projektavimas?
Trukmė priklauso nuo pastato dydžio ir paskirties, projektuojamų dalių skaičiaus ir nuo to, kaip greitai gaunami pradiniai duomenys bei prisijungimo sąlygos. Tikslų grafiką projektuotojas gali pateikti įvertinęs architektūrinius sprendinius.
Ar galima pradėti statybas turint tik techninį projektą?
Statybą leidžiantis dokumentas dažniausiai gaunamas pagal techninį projektą, tačiau montuoti inžinerines sistemas vien pagal jį rizikinga, nes trūksta detalių. Be darbo projekto daug sprendimų tenka priimti statybvietėje, o tai didina klaidų ir papildomų darbų tikimybę.
Ar inžinerinių sistemų projektui reikia ekspertizės?
Tai priklauso nuo statinio kategorijos ir kitų STR 1.04.04:2017 nustatytų sąlygų. Kai norima nepriklausomo sprendinių įvertinimo, ekspertizę galima užsakyti ir savo iniciatyva.