Kokių duomenų reikia inžinerinių sistemų projektavimui pradėti

Pagrindiniai duomenys inžinerinių sistemų projektavimui yra architektūriniai sprendiniai, sklypo topografinė nuotrauka su esamais tinklais, prisijungimo sąlygos, technologiniai duomenys ir aiškiai suformuluoti užsakovo poreikiai. Projektuoti galima pradėti ir neturint visko, bet kiekvienas trūkstamas duomuo virsta prielaida, kurią vėliau gali tekti keisti.

Žemiau aprašome, kokių duomenų reikia, kodėl kiekvienas jų svarbus ir ką daryti, jei dalies dar nėra. Straipsnio pabaigoje rasite kontrolinį sąrašą, kurį verta peržiūrėti prieš kreipiantis į projektuotoją.

Kodėl pradiniai duomenys lemia projekto kokybę

Inžinerinės sistemos projektuojamos konkrečiam pastatui, sklypui ir naudojimo būdui. Šilumos poreikis priklauso nuo atitvarų ir langų, oro kiekiai nuo žmonių skaičiaus ir patalpų paskirties, elektros galia nuo įrangos, o lauko tinklų trasos nuo to, kur sklype jau yra požeminių komunikacijų. Jei šių duomenų nėra, projektuotojas remiasi tipinėmis prielaidomis.

Tipinės prielaidos tinka ankstyvam įvertinimui, bet ne techniniam projektui. Kai vėliau paaiškėja tikri duomenys, perskaičiuojama ne viena sistema: pasikeitusi vėdinimo įrenginio galia keičia elektros apkrovas, vietą techninėje patalpoje, o kartais ir konstrukcijų sprendinius. Būtent todėl nuo duomenų pilnumo priklauso ir inžinerinių sistemų projekto kaina.

Ne visų duomenų reikia iš karto. Projektinių pasiūlymų etapui dažniausiai pakanka architektūrinės koncepcijos, pastato paskirties ir pagrindinių užsakovo pageidavimų. Techniniam projektui jau būtinos prisijungimo sąlygos, topografinė nuotrauka, galutiniai architektūros ir konstrukcijų sprendiniai, o gamybiniams pastatams ir technologiniai duomenys. Darbo projektui naudinga žinoti konkrečią įrangą, kurią ketinama pirkti. Taip užsakovas gali planuoti, kokius duomenis ir kada reikės surinkti.

Architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai

Architektūra yra visų inžinerinių dalių pagrindas. Projektuotojui reikia:

• Aukštų planų, pjūvių ir fasadų. Geriausia redaguojamu formatu, pavyzdžiui, DWG, arba BIM modelio IFC formatu.
• Patalpų paskirties ir eksplikacijos. Nuo jų priklauso oro kiekiai, apšvietimo reikalavimai, o gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose ir mikroklimato parametrai pagal HN 42:2009.
• Atitvarų sprendinių. Sienų, stogo, grindų ir langų šiluminės savybės reikalingos šilumos nuostoliams ir vėsinimo poreikiui skaičiuoti.
• Konstrukcijų principų. Perdangų tipas, sijų aukščiai ir kolonų tinklas lemia, kur galima vesti trasas ir daryti angas.
• Gaisrinės saugos sprendinių. Gaisriniai skyriai ir evakuacijos keliai lemia signalizacijos, dūmų šalinimo ir gesinimo sistemų apimtį.
• Energinio naudingumo tikslų. Nauji pastatai turi atitikti A++ klasę, o skaičiavimai pagal STR 2.01.02:2016 tiesiogiai susiję su šildymo, vėdinimo ir karšto vandens sistemomis.

Sklypas, topografija ir prisijungimo sąlygos

Topografinė nuotrauka ir geologiniai tyrimai

Lauko tinklams ir įvadams projektuoti reikia aktualios sklypo topografinės nuotraukos su esamais požeminiais inžineriniais tinklais. Joje matyti, kur eina esami vamzdynai ir kabeliai, kokie reljefo aukščiai, kur galima prisijungti. Nuo aukščių priklauso, ar nuotekos tekės savitaka, ar reikės siurblinės.

Taip pat naudingi inžineriniai geologiniai tyrimai. Jie parodo grunto savybes ir gruntinio vandens lygį, o tai svarbu klojant tinklus, projektuojant drenažą ar lietaus nuotekų sistemas. Kreipiantis dėl prisijungimo sąlygų dažniausiai reikės ir sklypo kadastro bei nuosavybės duomenų.

Prisijungimo sąlygos ir esami tinklai

Prisijungimo sąlygas išduoda tinklų valdytojai: vandentiekio ir nuotekų, šilumos tiekimo įmonės, ESO elektrai, ryšių operatoriai. Sąlygose nurodoma, kur ir kokiais techniniais reikalavimais pastatas gali būti prijungtas. Be jų įvadų vietos, galios ir apskaitos sprendiniai lieka preliminarūs. Kaip jas gauti, išsamiai aprašėme straipsnyje apie prisijungimo sąlygas inžineriniams tinklams.

Rekonstruojant ar plečiant esamą pastatą, prie sąrašo prisideda esamų sistemų duomenys: ankstesni projektai, išpildomieji brėžiniai, įvadų galios, apskaitos mazgai. Jei dokumentų nėra arba jie neatitinka tikrovės, esamas sistemas reikia apžiūrėti ir išmatuoti vietoje. Tokios apžiūros metu įvertinama ir būklė: kurias sistemas ar jų dalis galima palikti, o kurias verta keisti, nes jos nebeatitinka naujų poreikių ar reikalavimų.

Technologiniai duomenys gamybiniams ir logistikos pastatams

Gamykloje ar logistikos centre inžinerines sistemas labiausiai lemia ne architektūra, o tai, kas vyks pastato viduje. Todėl projektuotojui reikia technologo arba užsakovo pateiktų duomenų:

1. Įrangos sąrašo su elektros galiomis ir išdėstymu.
2. Šilumos išsiskyrimų ir technologinių išmetų, kurias reikia šalinti vietiniu ištraukimu.
3. Technologinio vandens, suslėgto oro ar kitų terpių poreikių.
4. Darbuotojų skaičiaus ir darbo pamainų.
5. Sandėliuojamų medžiagų ir lentynų aukščių, nuo kurių priklauso gaisrinės saugos sistemos.
6. Temperatūros ir drėgmės reikalavimų produktams ar procesams.
7. Plėtros planų: ar ateityje atsiras papildomos įrangos ir kiek galios verta rezervuoti.

Jei technologija dar nežinoma, pavyzdžiui, sandėlis statomas nuomai, verta susitarti dėl universalių prielaidų: numatyti vietą papildomiems įrenginiams, galios atsargą ir galimybę vėliau įrengti vietinį ištraukimą. Tokias prielaidas būtina užrašyti, kad būsimas nuomininkas žinotų, ko pastatas gali atlaikyti.

Užsakovo poreikiai ir projektavimo užduotis

Paskutinė, bet ne mažiau svarbi dalis yra užsakovo lūkesčiai. Tie patys normatyvai leidžia skirtingus sprendimus, todėl projektuotojas turi žinoti pageidaujamą komforto lygį, energijos šaltinius, biudžeto ribas, kaip pastatas bus eksploatuojamas ir ar reikės atskiros apskaitos nuomininkams. Keli klausimai, į kuriuos verta atsakyti iš anksto: ar pastate bus vėsinimas ir kuriose patalpose; ar daugiabutyje vėdinimas bus centralizuotas, ar kiekviename bute atskiras; ar reikės pastato valdymo sistemos; ar kai kurioms patalpoms ar įrangai būtinas rezervinis maitinimas; kas prižiūrės sistemas ir kokią priežiūrą realiai bus galima užtikrinti. Visa tai geriausia aprašyti projektavimo užduotyje; kaip ją parengti, paaiškinome straipsnyje apie projektavimo užduotį inžinerinėms sistemoms.

Kontrolinis sąrašas: duomenys inžinerinių sistemų projektavimui

Patarimas. Neatidėliokite projektavimo vien todėl, kad dar trūksta dalies duomenų. Susitarkite su projektuotoju, kokios prielaidos bus daromos, ir užfiksuokite jas raštu. Kai duomenys atsiras, bus aišku, kas keičiasi ir kodėl.

Iš praktikos

Dažniausiai vėluoja ne architektūra, o technologija. Gamybinio pastato projektas gali būti gerokai pažengęs, kai paaiškėja, kad bus kitokia įranga su didesne galia ar papildomomis išmetomis. Tada keičiasi vėdinimo įrenginiai, elektros įvado sprendiniai, o kartais tenka svarstyti ir elektros galios padidinimą bei iš naujo kreiptis į tinklų valdytoją.

Todėl gamybiniams ir logistikos objektams pradžioje prašome bent preliminaraus įrangos sąrašo ir aiškaus atsakymo, kiek rezervo plėtrai norima turėti. Net apytiksliai duomenys geriau nei jokių, nes leidžia teisingai parinkti techninių patalpų dydžius ir šachtas.

Kita įžvalga: redaguojami failai sutaupo daug laiko. PDF brėžiniai tinka susipažinti, bet projektavimui reikia DWG failų arba IFC modelio. Kai architektūra rengiama BIM aplinkoje, inžinerinių dalių modelius galime tiesiogiai sujungti su ja ir koordinuoti sprendinius bendrame modelyje.

Jei jau turite dalį duomenų ir norite sužinoti, ar jų užtenka projektavimui pradėti, atsiųskite juos mums. Peržiūrėsime, pasakysime, ko dar trūksta, ir pasiūlysime tinkamas projektavimo paslaugas.