Kaip parengti projektavimo užduotį inžinerinių sistemų projektuotojui

Projektavimo užduotis inžinerinių sistemų projektuotojui turi atsakyti į kelis klausimus: kam skirtas pastatas, kokio komforto tikitės, kokią energinio naudingumo klasę reikia pasiekti, kokie biudžeto prioritetai ir kaip pastatas bus eksploatuojamas bei plečiamas. Kuo aiškiau tai aprašyta pradžioje, tuo mažiau projektuotojui tenka spėlioti ir tuo mažiau brangių pakeitimų atsiranda vėliau.

Kam reikalinga projektavimo užduotis

Statinio projekto sudėtį ir etapus reglamentuoja STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Tačiau joks reglamentas nepasakys, ar jūsų biure reikės vėsinimo kiekviename kabinete, ar gamybos ceche po kelerių metų atsiras nauja linija, ar nuomininkams reikės atskiros šilumos ir elektros apskaitos. Tai žino tik užsakovas, o projektavimo užduotis yra vieta, kur šie poreikiai užrašomi.

Gera užduotis naudinga keliais aspektais. Ji leidžia palyginti projektuotojų pasiūlymus, nes visi vertina tą pačią darbų apimtį. Ji tampa atskaitos tašku, kai vėliau kyla klausimas, ar sprendinys atitinka tai, ko norėta. Galiausiai ji apsaugo nuo situacijos, kai projektuotojas pasirenka tik minimalius reikalavimus atitinkantį sprendimą, o užsakovas tikėjosi aukštesnio lygio.

Ką aprašyti projektavimo užduotyje

Lentelėje pateikiame pagrindinius užduoties skyrius inžinerinėms sistemoms ir paaiškiname, kodėl kiekvienas iš jų svarbus projektuotojui.

Nebūtina užpildyti visko iš karto. Pirmoje versijoje užtenka to, ką žinote, o likusius klausimus pažymėti kaip atvirus ir išspręsti kartu su projektuotoju projektinių pasiūlymų etape.

Paskirtis ir naudotojai

Vien žodžio „biuras“ ar „sandėlis“ neužtenka. Projektuotojui svarbu, kiek žmonių vienu metu bus patalpose, ar bus serverinė, virtuvė, laboratorija ar šaldomos patalpos, kokia technologinė įranga išskirs šilumą ar teršalus. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato reikalavimus nustato HN 42:2009, tačiau higienos norma apibrėžia privalomą minimumą, o ne jūsų lūkesčius.

Komforto lygis ir energinė klasė

Aptarkite, ar reikės vėsinimo, ar kiekviena patalpa turės savo temperatūros reguliavimą, kiek svarbus tylus vėdinimas. Nuo 2021 m. nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, todėl naujam pastatui tai yra privalomas atskaitos taškas. Rekonstruojamam pastatui tikslą reikia aptarti atskirai, nes reikalavimai priklauso nuo darbų pobūdžio.

Biudžetas, eksploatacija ir plėtra

Projektuotojui nebūtina žinoti tikslios sumos, tačiau labai svarbu žinoti prioritetus. Pastatas, kurį vystytojas parduos iškart po statybų, ir pastatas, kurį įmonė eksploatuos pati, dažnai reikalauja skirtingų sprendimų. Pirmuoju atveju dažniau svarbesnė investicija, o antruoju eksploatacijos išlaidos ir priežiūros paprastumas. Jei planuojate plėstis, įrašykite tai net tada, kai planai dar neaiškūs: rezervinę vietą šachtoje ar skirstomajame skyde paprastai pigiau numatyti projektuojant nei įrengti vėliau. Geras tokio rezervo pavyzdys yra elektromobilių įkrovimas, kurio poreikis dažnai išryškėja jau pastatą pastačius.

Išoriniai reikalavimai

Kartais reikalavimus pastatui kelia ne tik reglamentai. Prekybos tinklai, logistikos operatoriai ar tarptautinės įmonės nuomininkės dažnai turi savo techninius standartus, draudikai gali kelti papildomų gaisrinės saugos reikalavimų, o bankai ar kiti finansuotojai gali prašyti tam tikrų tvarumo rodiklių. Jei tokių dokumentų yra, juos būtina pridėti prie užduoties, nes vėliau perdaryti projektą pagal naujai atsiradusį nuomininko standartą kainuoja gerokai daugiau.

Kaip formuluoti reikalavimus

Geriausiai veikia formuluotės, kurios aprašo situaciją, o ne bendrą norą. Vietoj „geras vėdinimas biure“ naudingiau parašyti: „atviroje erdvėje darbo vietų skaičius gali keistis, todėl patalpas turi būti įmanoma perplanuoti nekeičiant pagrindinių ortakių“. Vietoj „ekonomiškas šildymas“ geriau: „pastatą eksploatuosime patys, eksploatacijos išlaidos svarbesnės už pradinę investiciją“. Tokius sakinius projektuotojas gali paversti konkrečiais sprendiniais.

Dažniausios projektavimo užduoties klaidos

• Per bendra formuluotė. Frazė „pagal galiojančius reikalavimus“ reiškia minimumą. Jei tikitės daugiau, tai reikia parašyti.
• Sprendimas vietoje poreikio. Užrašoma „rekuperatoriai kiekviename bute“, nors iš tikrųjų norima tylaus ir paprastai prižiūrimo vėdinimo. Geriau aprašyti tikslą, o sprendinių variantus leisti pasiūlyti projektuotojui, kaip aptariame straipsnyje apie rekuperaciją daugiabutyje.
• Neaptarta apskaita. Kai pastate bus keli nuomininkai ar butų savininkai, apskaitos schemą reikia žinoti iš anksto, nes ji keičia vamzdynų ir kabelių trasas.
• Pamiršta eksploatacija. Įrenginiai atsiduria ten, kur juos sunku pasiekti, nes niekas nepaklausė, kas ir kaip juos aptarnaus.
• Neįvardyta plėtra. Po kelerių metų paaiškėja, kad trūksta elektros galios ar vietos naujai įrangai.
• Nesuderinta su architektūra. Užduotyje keliami aukšti komforto reikalavimai, o architektūriniuose sprendiniuose numatytos mažos techninės patalpos ir žemos lubos, į kurias reikalinga įranga tiesiog netelpa.

Kaip parengti užduotį žingsnis po žingsnio

1. Surinkite pradinius duomenis: architektūrinius sprendinius, sklypo informaciją, turimas prisijungimo sąlygas, technologijos aprašymą.
2. Surašykite pastato ir patalpų paskirtį, naudotojų skaičių, darbo režimą ir specifinius procesus.
3. Nuspręskite, kokio komforto lygio ir kokios energinio naudingumo klasės siekiate.
4. Įvardykite biudžeto prioritetus ir tai, kas prižiūrės sistemas po statybų.
5. Užrašykite žinomus ir galimus plėtros planus, net jei jie dar preliminarūs.
6. Aptarkite juodraštį su projektuotoju: jis padės pastebėti, ko trūksta, ir pasiūlys sprendinių variantus.
7. Patvirtinkite galutinę užduoties versiją ir ją atnaujinkite, jei projekto eigoje pasikeičia esminiai poreikiai.

Išsamų pradinių duomenų sąrašą rasite straipsnyje kokių duomenų reikia inžinerinių sistemų projektavimui pradėti, o apie tai, kas vyksta parengus užduotį, skaitykite straipsnyje apie projektavimo etapus.

Patarimas. Nebijokite užduotyje parašyti „dar nežinome“. Įvardytas neapibrėžtumas leidžia projektuotojui palikti lankstumo ir pasiūlyti rezervą, o nutylėtas dažniausiai virsta pakeitimu, kai projektas jau baigtas.

Iš praktikos

Dažnai gauname užduotis, kuriose gerai aprašyta architektūra, bet beveik nieko nėra apie tai, kaip pastatas bus naudojamas. Tokiu atveju prieš pradėdami projektuoti užduodame klausimus: kas dirbs pastate, kokiu režimu, kas mokės už energiją ir kas prižiūrės įrangą. Atsakymai į juos dažnai pakeičia daugiau sprendinių nei bet kuris brėžinys.

Projektuodami gamybos, logistikos ir administracinius pastatus pastebime, kad daugiausia neaiškumų kyla dėl plėtros. Užsakovas žino, kad įmonė augs, bet dar nežino kaip. Tokiais atvejais kartu su užsakovu aptariame kelis scenarijus ir užduotyje įrašome, kokius rezervus paliekame: vietą techninėse patalpose, galią skirstomuosiuose skyduose, trasas būsimiems vamzdynams ar kabeliams. Tai nedidelis darbas projektavimo etape, o vėliau jis padeda išvengti brangių perdarymų.

Jei rengiate projektavimo užduotį inžinerinėms sistemoms, galime ją kartu peržiūrėti ir papildyti prieš pradedant projektuoti. Susisiekite per kontaktų skiltį arba peržiūrėkite, kokias inžinerines dalis projektuojame, paslaugų skiltyje.