Trumpai
Rekuperacija daugiabutyje gali būti centralizuota, kai bendri įrenginiai aptarnauja visus butus, arba individuali, kai kiekvienas butas turi savo rekuperatorių. Centralizuota sistema palengvina priežiūrą ir palieka švarų fasadą, o individuali aiškiai atskiria sąnaudas ir suteikia gyventojui visišką valdymą. Sprendimą verta priimti projektinių pasiūlymų etape, nes jis lemia šachtas, lubų aukštį ir parduodamą plotą.
Rekuperacija daugiabutyje įrengiama dviem pagrindiniais būdais: centralizuotai, kai vienas ar keli įrenginiai aptarnauja visus butus, arba individualiai, kai kiekvienas butas turi savo įrenginį. Kuri rekuperacija daugiabutyje tinkamesnė, lemia ne tiek technika, kiek tai, kas prižiūrės sistemą, kaip bus dalijamos sąnaudos ir kiek vietos architektūra gali skirti šachtoms bei įrenginiams.
Kodėl rekuperacijos klausimas iškyla kiekviename naujame daugiabutyje
Nuo 2021 m. nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Sandariame pastate be mechaninio vėdinimo sunku užtikrinti gerą oro kokybę, o vėdinant be šilumos atgavimo kartu su oru išmetama daug šilumos. Todėl mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu naujuose daugiabučiuose yra dažnas sprendimas, o energinio naudingumo skaičiavimas pagal STR 2.01.02:2016 parodo, kaip pasirinkta sistema veikia pastato klasę.
Gyvenamųjų patalpų mikroklimato reikalavimus nustato HN 42:2009, o vėdinimo projektavimą reglamentuoja STR 2.09.02:2005. Normos nurodo, ką sistema turi pasiekti, tačiau nesako, kuris sprendimas geresnis konkrečiam projektui. Tai sprendžia vystytojas kartu su architektu ir inžinerinių sistemų projektuotoju. Kas apskritai sudaro vėdinimo dalį, aprašome straipsnyje apie vėdinimo projektą.
Kaip veikia abu sprendimai
Centralizuota rekuperacija
Centralizuotoje sistemoje vienas ar keli dideli vėdinimo įrenginiai stovi ant stogo, techniniame aukšte ar rūsyje. Šviežias oras vertikaliomis šachtomis paskirstomas į aukštus ir butus, o šalinamas oras tuo pačiu keliu grįžta į įrenginį, kuriame atiduoda šilumą tiekiamam orui. Kiekvieno buto atšakoje galima numatyti oro kiekio reguliatorius, kad gyventojas galėtų keisti vėdinimo intensyvumą.
Įrenginys kiekviename bute
Individualiame sprendime kiekvienas butas turi kompaktišką rekuperatorių, dažniausiai įrengtą virš pakabinamų lubų prieškambaryje, vonioje ar sandėliuke. Lauko oras paimamas ir šalinamas per fasado groteles arba per bendras šachtas į stogą. Gyventojas pats valdo savo įrenginį ir pats juo rūpinasi.
Tarpiniai variantai
Pasitaiko ir mišrių sprendimų: butuose stovi individualūs įrenginiai, bet oras paimamas ir išmetamas per bendrus kolektorius, kad fasade neliktų grotelių. Komercinėms patalpoms pirmame aukšte dažnai projektuojama atskira sistema, nes jų darbo laikas ir poreikiai skiriasi nuo butų. Apie tokių pastatų ypatumus rašome straipsnyje apie daugiabučio su komercinėmis patalpomis inžinerines sistemas.
Centralizuota sistema ar įrenginiai butuose: palyginimas
| Kriterijus | Centralizuota sistema | Įrenginys kiekviename bute |
|---|---|---|
| Priežiūra | Filtrus keičia ir įrenginius prižiūri pastato administratorius, į butus eiti nereikia | Kiekvienas savininkas rūpinasi pats; kyla rizika, kad filtrai nebus keičiami laiku |
| Vieta | Reikia techninės patalpos ar vietos ant stogo ir didesnių vertikalių šachtų | Įrenginiui reikia vietos kiekviename bute, dažniausiai žemesnių lubų koridoriuje ar vonioje |
| Triukšmas bute | Įrenginys toli nuo gyvenamųjų patalpų, bet reikia apsisaugoti nuo garso perdavimo tarp butų per ortakius | Įrenginys arti gyvenamųjų patalpų, todėl svarbi jo vieta, pakabinimas ir duslintuvai |
| Sąnaudų apskaita | Įrenginio elektros ir oro šildymo sąnaudos bendros, reikia sutarti dėl jų paskirstymo | Įrenginys maitinamas iš buto elektros tinklo, sąnaudos aiškiai priskiriamos butui |
| Fasadas | Oro paėmimas ir išmetimas sutelktas keliose vietose, fasadas lieka švarus | Kiekvienam butui reikia angų fasade arba jungties į bendrą šachtą |
| Gaisrinė sauga | Ortakiai kerta aukštus, todėl reikia priešgaisrinių sklendžių ir jų valdymo | Sprendiniai priklauso nuo to, ar naudojamos bendros šachtos ir kaip jos kerta gaisrinius skyrius |
| Valdymas | Gyventojas reguliuoja savo buto oro kiekį, bendrą režimą nustato administratorius | Gyventojas visiškai valdo savo įrenginį |
| Pardavimo argumentai | Nereikia rūpintis įranga, bute nėra įrenginio, švarus fasadas | Nepriklausomybė nuo kaimynų ir administratoriaus, aiškios sąnaudos |
Lentelėje nėra „teisingo“ stulpelio. Tas pats kriterijus vienam vystytojui yra lemiamas, kitam beveik nesvarbus, todėl sprendimą verta sieti su konkrečiu pastatu ir jo pirkėjais.
Virtuvės gartraukiai
Nepriklausomai nuo pasirinkto varianto, reikia atskirai išspręsti virtuvės gartraukius. Riebalų ir kvapų turintis oras paprastai nešalinamas per rekuperatoriaus šilumokaitį, nes teršia jį ir filtrus, todėl gartraukiui numatomas atskiras šalinimo kelias arba parenkamas recirkuliacinis gartraukis. Jei gartraukis veikia dideliu našumu, bute susidaro neigiamas slėgis: sunkiau atidaryti duris, o oras pradedamas traukti iš laiptinės ar pro nesandarumus. Tai verta aptarti su architektu ir interjero dizaineriu dar prieš parenkant virtuvių įrangą.
Prieiga aptarnavimui
Individualiam įrenginiui virš lubų reikia pakankamo dydžio liuko, per kurį būtų galima ištraukti filtrus ir prireikus pasiekti ventiliatorius. Centralizuotai sistemai reikia saugaus priėjimo prie įrenginių ant stogo ar techninėje patalpoje ir revizinių angų šachtose. Šios detalės brėžinyje atrodo smulkios, tačiau būtent nuo jų priklauso, ar sistema bus prižiūrima.
Ką įvertinti renkantis rekuperaciją daugiabutyje
- Pastato valdymo modelį. Jei pastatą administruos profesionalus valdytojas, centralizuotos sistemos priežiūrą organizuoti lengviau. Jei aiškaus valdytojo nebus, individualūs įrenginiai dažnai paprastesni.
- Pastato aukštį ir laiptinių išdėstymą. Nuo jų priklauso, kiek šachtų reikės, kokio dydžio jos bus ir kaip paveiks butų planus.
- Butų plotus. Mažame bute vieta įrenginiui ir aptarnavimo liukui gali tapti jautriu klausimu.
- Fasado architektūrą. Jei architektas nenori grotelių fasade, individualiems įrenginiams reikės bendrų oro paėmimo ir išmetimo šachtų.
- Sąnaudų paskirstymą. Centralizuotai sistemai reikia aiškaus principo, kaip padalyti elektros ir šilumos sąnaudas gyventojams.
- Tikslinį pirkėją. Vieni pirkėjai vertina, kad nereikia rūpintis įranga, kiti nori viską valdyti patys.
Kaip priimti sprendimą: eiga
- Projektinių pasiūlymų etape apibrėžti pastato valdymo modelį ir tikslinį pirkėją.
- Parengti abiejų variantų principines schemas: šachtų vietas, techninių patalpų poreikį, įrenginių vietas butuose.
- Įvertinti, kaip kiekvienas variantas veikia parduodamą plotą, lubų aukštį ir fasadą.
- Aptarti priežiūrą ir sąnaudų paskirstymą su būsimu pastato administratoriumi, jei jis jau žinomas.
- Patikrinti energinio naudingumo skaičiavimą su pasirinktu sprendimu.
- Užfiksuoti sprendimą prieš techninį projektą, kad šachtos ir angos būtų suderintos su konstrukcijomis.
Kodėl sprendimą svarbu priimti būtent iki techninio projekto, paaiškiname straipsnyje apie inžinerinių sistemų projektavimo etapus.
Patarimas. Palyginkite variantus ne tik pagal įrengimo kainą, bet ir pagal tai, kiek kiekvienas iš jų atima parduodamo ploto ir lubų aukščio. Rangovo pasiūlymas parodo įrangos kainą, o šachtos ir nuleistos lubos lieka pastate visam laikui ir veikia butų vertę.
Iš praktikos
Mūsų patirtimi, rekuperacijos sprendimas daugiabutyje neretai atidedamas iki techninio projekto, o tada būna vėlu: butų planai patvirtinti, šachtoms vieta nerezervuota, fasadas suderintas be grotelių. Todėl vystytojams siūlome abu variantus principiniu lygiu apžvelgti dar projektinių pasiūlymų metu, kol pakeitimai tėra linijos brėžinyje. Projektuojame ir daugiabučius, šiuo metu, pavyzdžiui, Laisvės 58 kompleksą su trimis bokštais, gyvenamosiomis ir komercinėmis patalpomis, todėl kasdien matome, kaip vėdinimo sprendimas susijęs su butų planais ir gaisrinės saugos sprendiniais.
Kai vėdinimą, šildymą, nuotekas, elektrą ir gaisrinę saugą projektuoja viena komanda, šachtų turinys suplanuojamas kartu: kur eis ortakiai, kur stovai, kur kabeliai. Sudėtingesnius pastatus tikriname BIM modelyje, kad šachtose ir koridorių lubose neliktų susikirtimų. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie kolizijų paiešką BIM modelyje.
Jei rengiate daugiabučio projektą ir svarstote, kurį rekuperacijos sprendimą rinktis, verta tai aptarti dar prieš fiksuojant butų planus. Susisiekite su mumis arba peržiūrėkite mūsų projektus.
Dažni klausimai
Ar rekuperatorių bute galima įrengti vėliau, jau gyvenant?
Galima, bet sunkiau: reikia vietos įrenginiui, ortakių trasų ir angų fasade arba jungties į šachtą. Tai reiškia apdailos ardymą ir derinimus, todėl naujame pastate vėdinimo sprendimus verta numatyti iš karto.
Ar centralizuotoje sistemoje galima reguliuoti vėdinimą savo bute?
Galima, jei projekte numatyti buto oro kiekio reguliatoriai ir jų valdymas. Gyventojas tada didina ar mažina vėdinimą savo bute, o bendrą įrenginio režimą prižiūri pastato administratorius.
Ar per bendrus ortakius gali sklisti kaimynų kvapai ar garsai?
Taip gali nutikti, jei sistema suprojektuota netinkamai. Todėl projekte numatomi duslintuvai, subalansuojami oro srautai, o virtuvės gartraukiai paprastai į bendrą rekuperacijos sistemą nejungiami.
Kuri sistema taupesnė energijai?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Rezultatas priklauso nuo parinktų įrenginių, šilumos atgavimo efektyvumo, ortakių ilgio ir valdymo, todėl abu variantus verta patikrinti energinio naudingumo skaičiavimu.
Kas prižiūri centralizuotą rekuperacijos sistemą?
Paprastai ją prižiūri pastato administratorius arba butų savininkų bendrija, nes įrenginiai yra bendro naudojimo. Tai verta aiškiai aprašyti jau pardavimo metu, kad pirkėjai žinotų, ką gauna ir už ką mokės.