Trumpai
Vėdinimo projektas nustato oro kiekius kiekvienai patalpai, parenka įrenginius, suplanuoja jų vietas, ortakių trasas ir triukšmo slopinimą. Jį verta pradėti kartu su architektūra, nes vėdinimo sistema lemia šachtų dydį, techninių patalpų vietą ir lubų aukštį.
Vėdinimo projektas nustato, kiek oro reikia kiekvienai patalpai, kokie įrenginiai jį tieks ir šalins, kur jie stovės ir kokiomis trasomis eis ortakiai. Geras vėdinimo projektas rengiamas kartu su architektūra, nes ortakiai paprastai yra stambiausi inžineriniai elementai lubose ir šachtose, todėl jie tiesiogiai lemia patalpų aukštį ir planavimą.
Ką apima vėdinimo projektas
Užsakovui vėdinimo projektas dažnai atrodo kaip brėžinys su ortakiais. Iš tikrųjų tai sprendinių rinkinys, kuris lemia patalpų mikroklimatą, energijos sąnaudas ir net tai, kokias lubas galės suprojektuoti architektas. Projekte paprastai rasite:
- Oro kiekių skaičiavimą. Kiekvienai patalpai nustatoma, kiek oro reikia tiekti ir šalinti, atsižvelgiant į paskirtį, žmonių skaičių ir kitus šilumos, drėgmės ar teršalų šaltinius.
- Sistemos schemą. Kiek bus vėdinimo įrenginių, kurias zonas aptarnaus kiekvienas ir kur numatytas šilumos atgavimas.
- Įrenginių parinkimą. Našumas, slėgis, šilumokaičio tipas, šildymo ir vėsinimo sekcijos, filtrai, automatika.
- Ortakių trasas ir skerspjūvius. Kur eina magistraliniai ortakiai ir kiek vietos jiems reikia šachtose bei virš pakabinamų lubų.
- Oro paskirstymo elementus. Difuzoriai, grotelės ir reguliavimo vožtuvai, parinkti pagal oro srautą ir triukšmą.
- Triukšmo slopinimo sprendinius. Duslintuvai, vibroizoliacija, reikalavimai įrenginių patalpų atitvaroms.
- Gaisrinės saugos elementus. Priešgaisrinės sklendės vietose, kur ortakiai kerta gaisrinių skyrių ribas, ir sąsajos su gaisrine signalizacija.
- Valdymo principus. Kaip sistema reaguos į patalpų užimtumą, temperatūrą ar oro kokybę.
Projektas rengiamas pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, o gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato reikalavimus nustato HN 42:2009. Konkretūs sprendiniai priklauso nuo pastato paskirties, energinio naudingumo tikslų ir to, kokio komforto lygio tikisi užsakovas.
Oro kiekiai: skaičiavimas, nuo kurio priklauso viskas
Oro kiekis yra pirmasis skaičius, nuo kurio priklauso įrenginio dydis, ortakių skerspjūviai ir galiausiai vietos poreikis. Jei jis nustatomas per daug atsargiai, pastate atsiranda per dideli įrenginiai ir stambesni ortakiai, kurie užima brangią erdvę. Jei per mažas, patalpose tvanku, o sistemą vėliau išplėsti sunku ir brangu.
Kas lemia oro kiekį
Gyvenamosiose patalpose skaičiavimas remiasi normų reikalavimais ir patalpų paskirtimi. Biuruose, salėse ir mokymo patalpose svarbiausias veiksnys yra žmonių skaičius ir jų buvimo trukmė. Gamybos pastatuose prie to prisideda technologinės šilumos, drėgmės ar teršalų išsiskyrimas, apie tai plačiau rašome straipsnyje apie gamybinių patalpų vėdinimą. Jei patalpas reikia ir vėsinti, vėdinimas derinamas su kondicionavimo sistema, o jų pasirinkimo galimybes aptariame straipsnyje apie biuro kondicionavimą.
Kodėl užsakovo informacija čia labai svarbi
Projektuotojas negali atspėti, kiek žmonių dirbs atviroje erdvėje ir ar posėdžių salė bus naudojama kasdien, ar kelis kartus per mėnesį. Kuo tiksliau užsakovas aprašo patalpų naudojimą, tuo tiksliau parenkama sistema ir tuo mažiau lieka nereikalingo rezervo. Todėl verta skirti laiko projektavimo užduočiai, net jei ji atrodo kaip formalumas.
Energinis naudingumas
Nuo 2021 m. nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, todėl vėdinimo sistemos energijos sąnaudos ir šilumos atgavimo sprendiniai tampa svarbia energinio naudingumo skaičiavimo pagal STR 2.01.02:2016 dalimi. Gyvenamuosiuose pastatuose tai dažnai reiškia sprendimą, ar rekuperacija bus centralizuota, ar kiekviename bute atskira. Šį pasirinkimą išsamiai lyginame straipsnyje apie rekuperaciją daugiabutyje.
Vieta įrenginiams ir ortakių trasos
Vėdinimo įrenginiui reikia ne tik vietos pastatyti. Reikia prieigos filtrams keisti ir aptarnauti, oro paėmimo ir išmetimo angų, kurios nebūtų per arti viena kitos, ir vietos ortakiams išeiti iš įrenginio be staigių posūkių. Įrenginys gali stovėti techninėje patalpoje, ant stogo, techniniame aukšte arba, jei jis nedidelis, virš pakabinamų lubų.
| Įrenginio vieta | Privalumai | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Techninė patalpa pastato viduje | Įrenginys apsaugotas nuo oro sąlygų, jį patogu aptarnauti bet kuriuo metų laiku | Užima naudingą plotą, reikia numatyti oro paėmimą ir išmetimą per fasadą ar stogą |
| Ant stogo | Neužima patalpų ploto, trumpas kelias iki lauko oro | Stogo laikomoji galia, triukšmas aplinkai, saugus priėjimas aptarnavimui |
| Techninis aukštas ar palėpė | Galima sutalpinti kelis įrenginius ir pagrindines magistrales | Šilumos izoliacija, kondensato šalinimas, patogus patekimas su įrankiais |
| Virš pakabinamų lubų | Tinka nedidelėms zonoms, nereikia atskiros patalpos | Ribotos aptarnavimo galimybės, reikalingi liukai, triukšmo šaltinis arti žmonių |
Ortakiai ir lubų aukštis
Daug nesklandumų statybvietėje kyla ten, kur susitinka vėdinimo ortakiai, nuotekų vamzdžiai, kabelių loviai, sprinklerių linijos ir konstrukcijų sijos. Jei projektuojant nebuvo patikrinta, ar visa tai telpa tarp perdangos ir pakabinamų lubų, rangovas sprendimus priima vietoje. Tada arba nuleidžiamos lubos, arba ortakiai daromi plokštesni, o tai padidina oro greitį ir triukšmą. Tokias vietas tikriname 3D modelyje, o patį procesą aprašome straipsnyje apie kolizijų paiešką BIM modelyje.
Triukšmas: ką reikia išspręsti projekte
Vėdinimo sistema, kuri gerai tiekia orą, bet ūžia, naudotojų akimis yra nepavykusi. Triukšmas sklinda iš paties įrenginio, per ortakius, per difuzorius ir per konstrukcijas. Daugumą šių problemų galima išspręsti projektavimo stadijoje, o statybų pabaigoje jas taisyti brangu.
Projekte parenkamas tinkamas oro greitis ortakiuose, nes per mažas skerspjūvis reiškia didesnį greitį ir daugiau triukšmo. Už įrenginio ir prieš jautrias patalpas numatomi duslintuvai. Įrenginiai statomi ant vibroizoliacinių pagrindų, o su ortakiais jungiami per lanksčias jungtis. Difuzoriai parenkami ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal triukšmo duomenis esant projektiniam oro kiekiui. Tarp gretimų patalpų, pavyzdžiui, posėdžių salių ar kabinetų, bendras ortakis gali perduoti kalbą iš vienos patalpos į kitą, todėl ten numatomi papildomi slopintuvai.
Kodėl vėdinimo projektą verta pradėti jau pradžioje
Vėdinimą dažnai norisi atidėti, kol architektūra bus sutvarkyta. Tačiau būtent vėdinimas daro didelę įtaką architektūrai: šachtų dydžiui, techninių patalpų vietai, lubų aukščiui ir fasado angoms. Pagal STR 1.04.04:2017 projektas rengiamas etapais, ir kiekviename iš jų vėdinimo sprendiniai detalizuojami vis tiksliau:
- Projektiniai pasiūlymai. Nustatoma sistemos koncepcija, preliminarūs oro kiekiai, įrenginių skaičius ir vietos, rezervuojamos šachtos ir techninės patalpos.
- Techninis projektas. Atliekami skaičiavimai, parenkami įrenginiai, suprojektuojamos pagrindinės ortakių trasos ir suderinamos su kitomis projekto dalimis.
- Darbo projektas. Detalizuojami mazgai, ortakių elementai, oro paskirstymo įranga ir montavimo sprendiniai, kurių reikia rangovui.
- Projekto vykdymo priežiūra. Statybų metu projektuotojas konsultuoja rangovą, vertina siūlomus pakeitimus ir tikrina, ar sistema įrengiama pagal sprendinius.
Jei šachtos ir techninės patalpos nerezervuojamos jau projektiniuose pasiūlymuose, vėliau vietą joms tenka „išspausti“ iš parduodamo ar nuomojamo ploto. Plačiau apie kiekvieną stadiją rašome straipsnyje apie inžinerinių sistemų projektavimo etapus.
Patarimas. Paprašykite projektuotojo jau projektinių pasiūlymų etape pažymėti architektūriniuose planuose vėdinimo įrenginių vietas, šachtas ir zonas, kuriose reikės žemesnių lubų. Taip architektas ir jūs iš karto matote, kiek erdvės reikia inžinerijai, ir išvengiate nemalonių staigmenų techniniame projekte.
Iš praktikos
Mūsų patirtimi, brangiausios vėdinimo klaidos dažniau kyla ne iš skaičiavimų, o iš vietos stokos. Įrenginys parenkamas teisingai, bet jam nelieka vietos aptarnauti, arba ortakis suprojektuotas tiksliai, bet nepraeina po sija. Todėl LABI vėdinimo dalį rengia kartu su šildymo, vandentiekio, elektros ir gaisrinės saugos dalimis vienoje komandoje, o sudėtingesnius pastatus koordinuojame 3D/BIM aplinkoje. Kai visas dalis projektuoja viena komanda, ortakio ir kabelių lovio susikirtimas išsprendžiamas pokalbiu prie vieno stalo, o ne raštais tarp kelių įmonių.
Dar viena įžvalga: aptarnavimą verta įsivaizduoti jau projektuojant. Klausiame, kas keis filtrus, kaip tas žmogus pateks prie įrenginio ir ar nereikės tam ardyti lubų. Klausimai paprasti, bet nuo atsakymų priklauso, ar sistema po kelerių metų veiks taip, kaip buvo suprojektuota.
Jei planuojate naują pastatą ar rekonstrukciją, vėdinimo sprendinius verta aptarti dar prieš užfiksuojant architektūrą. Susisiekite su mumis, o visas mūsų projektuojamas dalis rasite paslaugų skiltyje.
Dažni klausimai
Ar galima vėdinimo projektą parengti, kai architektūra jau baigta?
Galima, tačiau tada vėdinimo sistemai tenka prisitaikyti prie jau suplanuotų erdvių. Dažnai tai reiškia kompromisus: žemesnes lubas koridoriuose, papildomas apdailos dėžes ortakiams arba nepatogias įrenginių vietas.
Kuo skiriasi vėdinimas ir oro kondicionavimas?
Vėdinimas keičia patalpos orą: tiekia šviežią ir šalina užterštą. Oro kondicionavimas reguliuoja temperatūrą, o kartais ir drėgmę. Viena sistema gali atlikti abi funkcijas, tačiau esant didesnėms šilumos apkrovoms dažnai naudojamos atskiros vėsinimo sistemos.
Ką rangovas turi gauti apie vėdinimo įrenginį?
Projekte nurodomas oro našumas, išorinis slėgis, šilumos atgavimo tipas, filtrų klasės, šildymo ir vėsinimo sekcijos, triukšmo duomenys ir automatikos funkcijos. Pagal šiuos duomenis rangovas gali pasiūlyti lygiavertį įrenginį, o projektuotojas patikrinti, ar jis tikrai atitinka.
Ar vėdinimo sistemą galima išplėsti ateityje?
Galima, jei tai numatyta projekte: palikta įrenginio našumo atsarga, didesni magistralinių ortakių skerspjūviai ar vieta papildomam įrenginiui. Jei rezervo nėra, plėtra dažniausiai reiškia naują įrenginį ir naujas trasas.
Nuo ko priklauso vėdinimo projektavimo trukmė?
Trukmė priklauso nuo pastato dydžio ir paskirties, projekto stadijos, parengtų architektūrinių sprendinių ir to, kaip greitai derinami sprendimai su kitomis dalimis. Tiksliau ją galima įvertinti gavus architektūrinius brėžinius ir projektavimo užduotį.