Trumpai
Elektros galios padidinimas pradedamas nuo realaus poreikio įvertinimo: esamų apkrovų, naujos įrangos, jos darbo režimų ir plėtros planų. Tada tinklų operatoriui, daugumoje Lietuvos teritorijos ESO, pateikiamas prašymas, o pagal gautas prisijungimo sąlygas projektuojama transformatorinė ar įvadas, lauko kabelių linijos ir vidaus skirstymo pakeitimai.
Elektros galios padidinimas gamyklai ar sandėliui prasideda ne nuo prašymo tinklų operatoriui, o nuo skaičiavimo, kiek galios iš tikrųjų reikia šiandien ir kiek jos prireiks po kelerių metų. Tik turint pagrįstą poreikį verta kreiptis dėl prisijungimo sąlygų, nes nuo jų priklauso transformatorinės, lauko kabelių linijų ir vidaus skirstymo projektas.
Kada elektros galios padidinimas tampa būtinas
Apie galią dažniausiai pradedama galvoti tada, kai nauja įranga jau užsakyta arba kai įvadinis jungiklis ima išsijungti apkrovos piko metu. Tai vėlyvas momentas: prisijungimo sąlygų gavimas, projektavimas, derinimai ir tinklo darbai užtrunka, o naujos linijos paleidimo data paprastai jau būna suplanuota. Galios klausimą geriau kelti tuo pačiu metu, kai svarstomi plėtros planai.
Tipinės situacijos, kai esamos galios nebepakanka:
- Nauja gamybos linija ar staklės. Galingi varikliai, suvirinimo įranga, kompresoriai ir orapūtės padidina ne tik nuolatinę apkrovą, bet ir paleidimo sroves.
- Šaldymas ir technologinis vėsinimas. Šaldomi sandėliai ir šaldymo kameros veikia visą parą, todėl beveik visa jų galia patenka į skaičiuojamąją apkrovą.
- Šildymo keitimas. Pereinant nuo kuro katilų prie šilumos siurblių, šilumos gamyba tampa elektros apkrova, kuri didžiausia šalčiausiomis dienomis.
- Elektrifikuotas transportas. Krautuvų akumuliatorių įkrovimo zonos ir elektromobilių įkrovimo stotelės, kurių laikui bėgant dažniausiai tik daugėja.
- Pastato plėtra. Priestatas, naujas sandėlio korpusas ar administracinės patalpos su savo vėdinimu, vėsinimu ir apšvietimu.
Kaip įvertinti realų galios poreikį
Dažna klaida yra sudėti visų įrenginių vardines galias ir su šiuo skaičiumi kreiptis dėl padidinimo. Taip gaunama gerokai daugiau galios, nei kada nors bus naudojama vienu metu, o didesnė prašoma galia paprastai reiškia didesnę infrastruktūrą ir brangesnį prisijungimą. Kitas kraštutinumas yra skaičiuoti tik šiandienos įrangą ir po poros metų visą procesą pradėti iš naujo.
Realus poreikis apskaičiuojamas įvertinant, kurie įrenginiai veikia vienu metu, kokie jų darbo režimai ir kaip jie paleidžiami. Tam reikia ne tik elektros inžinieriaus, bet ir žmonių, kurie žino, kaip iš tikrųjų dirba gamyba ar sandėlis.
| Duomenys | Iš kur gauti | Kam jie reikalingi |
|---|---|---|
| Esamas suvartojimas ir piko apkrovos | Apskaitos duomenys, matavimai skirstomuosiuose skyduose | Parodo, kiek rezervo dar liko esamame įvade |
| Naujų įrenginių galios ir darbo režimai | Įrangos gamintojų dokumentacija, technologai | Leidžia apskaičiuoti papildomą apkrovą |
| Paleidimo būdai ir jautri įranga | Įrangos specifikacijos | Lemia apsaugų parinkimą ir įtampos kokybės sprendimus |
| Pamainos ir darbo grafikai | Gamybos ar sandėlio vadovas | Padeda įvertinti, kurios apkrovos sutampa laiko atžvilgiu |
| Plėtros planai | Įmonės vadovybė | Nustato rezervą, kurį verta prašyti iš karto |
| Rezervinio maitinimo poreikis | Užsakovas ir technologai | Lemia generatoriaus ar nepertraukiamo maitinimo šaltinių sprendimus |
Prieš galutinai apsisprendžiant verta įvertinti ir piko mažinimo galimybes. Apkrovų valdymas, įrenginių paleidimo eiliškumas ir reaktyviosios galios kompensavimas kartais leidžia prašyti mažesnės galios nepakenkiant gamybai, o kompresorių šilumos atgavimas gali sumažinti elektrinio šildymo poreikį.
Prisijungimo sąlygos ir darbų eiga
Daugumoje Lietuvos teritorijos skirstomųjų elektros tinklų operatorius yra ESO, todėl prašymas padidinti leistinąją naudoti galią dažniausiai teikiamas būtent jam. Operatorius išduoda prisijungimo sąlygas, kurios tampa pagrindiniu tolesnio projektavimo dokumentu. Kaip sąlygos veikia visas inžinerines dalis, aprašėme straipsnyje apie prisijungimo sąlygas inžineriniams tinklams.
Tipinė eiga atrodo taip:
- Apskaičiuojamas galios poreikis ir parengiama principinė maitinimo schema.
- Tinklų operatoriui pateikiamas prašymas su reikiama galia, objekto duomenimis ir, jei reikia, rezervinio maitinimo poreikiu.
- Gaunamos prisijungimo sąlygos: jose nurodoma prijungimo vieta, įtampa, nuosavybės riba ir techniniai reikalavimai.
- Pagal sąlygas rengiamas projektas: lauko kabelių linijos, transformatorinė ar skirstomasis įrenginys, apskaita ir vidaus skirstymo pakeitimai.
- Projektas derinamas su tinklų operatoriumi ir su kitų tinklų valdytojais, jei naujos trasos kerta jų tinklus.
- Atliekami statybos ir montavimo darbai, bandymai, o įrenginiai prijungiami prie tinklo.
Kuri darbų dalis tenka tinklų operatoriui, o kuri užsakovui, priklauso nuo prisijungimo sąlygų ir pasirinkto prijungimo būdo. Tai verta išsiaiškinti iš karto, nes nuo to priklauso ir biudžetas, ir tai, ką tiksliai turi apimti užsakovo projektas.
Transformatorinė: kada jos reikia
Kai pakanka sustiprinti esamą įvadą
Jei galia didinama nedaug, o operatoriaus tinklas toje vietoje turi laisvo pajėgumo, kartais pakanka pakeisti įvadinį kabelį, įvadinį skirstomąjį skydą ir apskaitą. Tokiu atveju projektas nedidelis, tačiau vis tiek būtina patikrinti, ar vidaus skirstymas, apsaugos ir kabelių skerspjūviai atitinka naują apkrovą.
Kai reikia naujos transformatorinės
Didesnė galia dažnai reiškia prijungimą prie vidutinės įtampos tinklo ir savą transformatorinę pastotę sklype. Jai reikia vietos su privažiavimu aptarnavimo technikai, patogių kabelių įvadų ir apsaugos nuo triukšmo, jei šalia yra jautrių patalpų. Vieta parenkama kartu su sklypo planu, kad transformatorinė netrukdytų sunkvežimių judėjimui ir būsimai plėtrai.
Sava transformatorinė reiškia ir atsakomybę už jos eksploataciją. Todėl dar projektuojant verta apsispręsti, kas ją aptarnaus, ir numatyti vietos antram transformatoriui ar papildomiems skirstomojo įrenginio narveliams, jei plėtra tikėtina.
Lauko kabelių linijos ir rezervas plėtrai
Nauja kabelių linija nuo prijungimo taško iki transformatorinės ir nuo jos iki pastatų projektuojama įvertinant sklypo topografiją, esamus požeminius tinklus, kelius, aikšteles ir būsimų pastatų vietas. Veikiančios įmonės teritorijoje dažniausiai jau yra vandentiekio, nuotekų, šilumos ir ryšių trasų, kurios ne visada tiksliai pažymėtos, todėl be tikslios topografinės nuotraukos ir esamų tinklų duomenų projektuoti rizikinga. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie lauko inžinerinių tinklų projektavimą.
Rezervas plėtrai nėra vien didesnis kabelio skerspjūvis. Jis apima laisvas vietas skirstomuosiuose skyduose, erdvę transformatorinėje, rezervinius vamzdžius po keliais ir aiškiai suplanuotas trasas būsimiems korpusams. Jei ant stogo planuojama saulės elektrinė, ją verta įvertinti tuo pačiu metu, nes elektros gamybos prijungimui taip pat keliami techniniai reikalavimai.
Patarimas. Kasant tranšėją naujai kabelių linijai, kartu nutieskite tuščius apsauginius vamzdžius po keliais ir aikštelėmis. Vėliau įtraukti kabelį į jau paklotą vamzdį kur kas paprasčiau nei ardyti dangą veikiančios įmonės teritorijoje, kur kiekviena uždaryta pravažiavimo juosta trukdo logistikai.
Iš praktikos
Projektuodami gamyklų ir logistikos pastatų inžinerines sistemas matome, kad galios poreikis retai yra vien elektrotechnikos klausimas. Jį formuoja vėdinimas, šaldymas, šilumos siurbliai, kompresoriai ir įkrovimo zonos, todėl galios skaičiavimą darome kartu su šių sistemų sprendiniais, o ne atskirai. Kai tos pačios komandos inžinieriai mato visas apkrovas, lengviau pastebėti, kurių įrenginių darbą galima išdėstyti laiko atžvilgiu ir taip sumažinti piką.
Antra įžvalga paprasta: daugiausia klaidų atsiranda ne skaičiuojant, o renkant pradinius duomenis. Vienas pokalbis su pamainos vadovu apie tai, kurios linijos iš tikrųjų veikia vienu metu, dažnai vertingesnis už ilgiausią įrangos sąrašą. Todėl prieš teikiant prašymą operatoriui tikriname, ar skaičiuojamoji galia atitinka realų darbo režimą ir aiškiai aptartus plėtros planus. Apie vidaus elektros dalį plačiau rašome straipsnyje apie elektrotechnikos projektą.
Planuojate plėtrą ir nežinote, kiek galios prireiks? Susisiekite su mumis, įvertinsime poreikį ir parengsime elektrotechnikos bei lauko tinklų sprendinius kartu su kitomis inžinerinėmis sistemomis.
Dažni klausimai
Kas teikia prašymą tinklų operatoriui dėl galios padidinimo?
Prašymą teikia objekto savininkas arba jo įgaliotas atstovas. Projektuotojas gali parengti galios skaičiavimą ir techninius duomenis, kad prašoma galia atitiktų realų poreikį.
Ar verta prašyti daugiau galios, nei reikia šiandien?
Verta, jei plėtros planai konkretūs. Tačiau didesnė galia paprastai reiškia didesnę infrastruktūrą ir brangesnį prisijungimą, todėl rezervas turi būti pagrįstas, o ne paimtas iš akies.
Kaip sužinoti, ar reikės naujos transformatorinės?
Tai priklauso nuo prašomos galios ir nuo to, kiek laisvo pajėgumo turi tinklas toje vietoje. Galutinai tai paaiškėja gavus prisijungimo sąlygas iš tinklų operatoriaus.
Ar galima sumažinti galios poreikį nekeičiant įrangos?
Kartais taip. Apkrovų valdymas, įrenginių paleidimo eiliškumas ir reaktyviosios galios kompensavimas gali sumažinti skaičiuojamąjį piką, bet efektą reikia įvertinti konkrečiam objektui.
Kiek laiko trunka galios padidinimas?
Trukmė priklauso nuo galios dydžio, reikalingų tinklo darbų, derinimų ir įrangos tiekimo. Todėl galios klausimą verta pradėti spręsti kartu su plėtros planavimu, o ne tada, kai įranga jau atvežta.