Trumpai
BIM projektavimas užsakovui naudingas tuo, kad architektūros, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų susikirtimai randami modelyje, o ne statybvietėje. Iš modelio gaunami tikslesni kiekiai, sprendimus lengviau suprasti ir patvirtinti, o pagal faktą atnaujintas modelis gali būti naudojamas pastato eksploatacijai.
BIM projektavimas užsakovui naudingas pirmiausia tuo, kad architektūros, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų susikirtimai randami modelyje, kol jų taisymas kainuoja tik projektuotojo laiką. Be to, modelis duoda tikslesnius kiekius, aiškesnį vaizdą sprendimams priimti ir informaciją, kuria galima remtis prižiūrint pastatą.
Kas yra BIM projektavimas užsakovo akimis
BIM (angl. Building Information Modeling) nėra tik gražus trimatis vaizdas. Tai pastato informacinis modelis, kuriame elementai turi ne tik geometriją, bet ir duomenis: ortakiui priskirti matmenys ir sistema, vamzdžiui skersmuo ir medžiaga, įrenginiui tipas ir galia. Brėžiniai, pjūviai ir specifikacijos gaunami iš to paties modelio, todėl jie tarpusavyje neprieštarauja.
Inžinerinių sistemų projekte kiekviena dalis modeliuojama atskirai, o paskui modeliai sujungiami su architektūros ir konstrukcijų modeliais. Informacijos valdymą BIM projektuose apibrėžia tarptautinis standartas ISO 19650, o modeliai tarp skirtingų programų perduodami atviru IFC formatu, kurį prižiūri buildingSMART. Užsakovui tai reiškia, kad jis nėra pririštas prie vienos programinės įrangos ar vieno projektuotojo.
Pagrindinės naudos užsakovui
Susikirtimai randami prieš statybas
Sujungus modelius galima automatiškai patikrinti, ar ortakis nekerta sijos, ar nuotekų vamzdis netrukdo kabelių lovių trasai ir ar prie įrenginių lieka vietos juos aptarnauti. Statybvietėje tokia klaida reiškia išmontavimą, papildomas detales ir kitų darbų prastovą. Modelyje ji ištaisoma perkeliant trasą. Kaip tai vyksta praktiškai, aprašėme straipsnyje apie kolizijų paiešką BIM modelyje.
Tikslesni kiekiai
Kadangi kiekvienas elementas sumodeliuotas, vamzdynų ilgius, ortakius, jungiamąsias detales ir įrenginius galima suskaičiuoti tiesiai iš modelio. Kiekių tikslumas priklauso nuo to, kaip detaliai modeliuota, tačiau jie nebepriklauso nuo to, ar žmogus, skaičiuodamas pagal brėžinius, nieko nepraleido. Užsakovui tai padeda tiksliau palyginti rangovų pasiūlymus.
Aiškesni sprendimai
Ne kiekvienas užsakovas lengvai skaito inžinerinius brėžinius. Modelyje daug paprasčiau parodyti, kiek vietos užims vėdinimo kamera, kur fojė lubose eis ortakiai ar kodėl koridoriuje reikia nuleisti lubas. Kai sprendimas matomas, jį greičiau patvirtina ir užsakovas, ir architektas.
Pakeitimai kainuoja mažiau
Pakeitimų projektavimo metu išvengti beveik neįmanoma. 2D projekte pakeitus vieną trasą, planus, pjūvius ir specifikacijas reikia atnaujinti rankiniu būdu. BIM modelyje pakeitimas atsispindi visuose iš modelio gaunamuose vaizduose, o pakartotinė patikra parodo, ar jis nesukūrė naujų susikirtimų. Kuo anksčiau pakeitimas padaromas, tuo pigiau jis kainuoja: modelyje tai projektuotojo darbas, pastatytame objekte jau ardymas ir pakartotinis montavimas.
Informacija eksploatacijai
Baigtas ir pagal faktinę situaciją atnaujintas modelis gali tapti pastato valdytojo įrankiu. Jame matyti, kur eina paslėptos trasos, kur yra uždaromoji armatūra ir kokie įrenginiai sumontuoti. Tokia informacija ypač vertinga didesniuose pastatuose, kur priežiūros komanda keičiasi, o popieriniai brėžiniai pasimeta.
| Nauda | Ką tai reiškia užsakovui | Kada ji didžiausia |
|---|---|---|
| Susikirtimų paieška | Mažiau perdarymų ir prastovų statybose | Ribota erdvė virš lubų, tankios techninės patalpos |
| Kiekiai iš modelio | Tikslesnė sąmata, lengviau palyginami pasiūlymai | Dideli vamzdynų ir ortakių kiekiai |
| Vizualizacija | Greitesni ir labiau pagrįsti sprendimai | Reprezentacinės erdvės, sudėtingi mazgai |
| Pakeitimų valdymas | Mažiau prieštaravimų tarp brėžinių | Projektai, kuriuose sprendimai keičiasi eigoje |
| Eksploatacijos informacija | Lengvesnė priežiūra ir remontas | Ilgai valdomi komerciniai ir gamybiniai pastatai |
Kada BIM projektavimo nauda didžiausia
BIM nėra būtinas kiekvienam pastatui. Jo vertė auga kartu su sistemų kiekiu ir erdvės trūkumu:
- Gamyklos. Technologiniai vamzdynai, suslėgtas oras, vėdinimas ir kabelių trasos turi tilpti tarp konstrukcijų ir įrangos.
- Logistikos centrai. Automatinis gesinimas, apšvietimas, šildymas ir stogo konstrukcijos susitinka dideliame aukštyje, kur perdaryti brangu.
- Daugiabučiai su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Po perdanga susikerta nuotekos, vėdinimas, gaisrinė sauga ir elektros trasos.
- Administraciniai pastatai. Daug vėdinimo ir vėsinimo, o nuomininkai nori kuo aukštesnių patalpų.
- Projektai su daug dalyvių. Kai skirtingas dalis rengia skirtingos komandos, bendras modelis tampa vieta, kur visi mato tą patį.
Paprastam nedideliam pastatui kokybiško 2D projekto dažnai pakanka. Sąžiningą palyginimą rasite straipsnyje 2D ar BIM: kada inžinerines sistemas verta projektuoti 3D.
BIM modelis skirtinguose projekto etapuose
Lietuvoje projektas rengiamas etapais: projektiniai pasiūlymai, techninis projektas ir darbo projektas, o statybų metu vykdoma projekto vykdymo priežiūra. Modelio detalumas turi atitikti etapą, kitaip užsakovas moka už detales, kurios vėliau vis tiek pasikeis.
Projektinių pasiūlymų etape modelis padeda patikrinti, ar pakanka vietos techninėms patalpoms, šachtoms ir pagrindinėms trasoms, kol architektūrinis sprendimas dar lankstus. Techniniame projekte modeliuojami pagrindiniai įrenginiai ir magistralinės trasos, o sujungtas modelis tikrinamas dėl susikirtimų tarp dalių. Darbo projekte trasos detalizuojamos tiek, kad rangovas galėtų jas sumontuoti be improvizacijų. Statybų metu modelis padeda greitai įvertinti rangovo siūlomus pakeitimus, o pabaigoje jis atnaujinamas pagal faktą.
Užsakovui svarbu iš anksto žinoti, kokio detalumo modelį jis gaus kiekviename etape. Tai viena iš sąlygų, kurias verta aptarti dar prieš pasirašant projektavimo sutartį.
Ką užsakovas turi padaryti, kad BIM atsipirktų
BIM nauda neatsiranda savaime vien todėl, kad projektuotojai dirba 3D programomis. Ją lemia keli užsakovo sprendimai:
- Projektavimo užduotyje aiškiai įrašyti, kad projektas rengiamas BIM, ir kam modelis bus naudojamas: koordinavimui, kiekiams, statybai ar eksploatacijai.
- Užtikrinti, kad modeliuotų visos pagrindinės dalys, įskaitant architektūrą ir konstrukcijas.
- Sutarti bendrą koordinačių sistemą, keitimosi formatą, dažniausiai IFC, ir modelių atnaujinimo tvarką.
- Paskirti asmenį, atsakingą už modelių sujungimą, patikras ir koordinavimo susitikimus.
- Numatyti, kad rangovas naudosis modeliu ir kad statybų pabaigoje modelis bus atnaujintas pagal faktiškai įrengtus sprendimus.
Tie patys susitarimai turi atsispindėti ir statybos rangos sutartyje. Jei rangovui neįrašyta pareiga naudotis modeliu ir fiksuoti faktinius pakeitimus, statybų pabaigoje užsakovas gauna modelį, kuris atitinka projektą, bet nebeatitinka pastato. Kaip tokius reikalavimus aiškiai suformuluoti, aprašėme straipsnyje apie projektavimo užduotį inžinerinių sistemų projektuotojui.
Patarimas. Prieš pasirašydami sutartis sutarkite, kas statybvietėje bus galiojantis dokumentas: modelis ar iš jo parengti brėžiniai. Jei tai nesutarta, kilus nesutarimui rangovas ir projektuotojas gali remtis skirtingais šaltiniais.
Iš praktikos
Mūsų patirtis rodo, kad didžiausią naudą BIM duoda tada, kai jis naudojamas kaip nuolatinis koordinavimo įrankis, o ne kaip projekto pabaigoje pridedamas priedas. Jei modeliai sujungiami ir tikrinami tik prieš išleidžiant projektą, rastiems susikirtimams išspręsti dažnai jau trūksta laiko ir laisvės keisti trasas.
Koordinavimą pradedame nuo ankščiausių vietų: techninių patalpų, koridorių virš pakabinamų lubų, šachtų išėjimų ir įvažiavimo rampų. Būtent ten susitinka daugiausia sistemų ir būtent ten statybose dažniausiai tenka improvizuoti. Kai šios zonos suderintos anksti, likusį pastatą modeliuoti gerokai paprasčiau. Dar vienas privalumas atsiranda, kai didelę dalį inžinerinių dalių rengia viena komanda: daug susikirtimų tarp vėdinimo, vamzdynų ir kabelių trasų išsprendžiama dar modeliuojant, todėl formalioje patikroje lieka tik tikrai sudėtingi mazgai. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie vieną projektuotoją visoms inžinerinėms dalims.
Norite, kad jūsų pastato inžinerinės sistemos būtų suderintos modelyje dar prieš statybas? Susipažinkite su mūsų BIM koordinavimu ir susisiekite, aptarsime, kokio detalumo modelis jūsų projektui iš tikrųjų reikalingas.
Dažni klausimai
Ar BIM projektas brangesnis už 2D?
Modeliavimas dažnai reikalauja daugiau darbo projektavimo pradžioje. Ar tai atsiperka, priklauso nuo pastato sudėtingumo: kuo daugiau sistemų ir mažiau vietos, tuo daugiau perdarymų BIM padeda išvengti statybose.
Kas yra IFC ir kodėl jis svarbus užsakovui?
IFC yra atviras BIM modelių mainų formatas, kurį prižiūri buildingSMART. Jis leidžia skirtingomis programomis dirbantiems projektuotojams ir rangovams keistis modeliais, todėl užsakovas nėra pririštas prie vienos programos.
Ar statybos rangovas gali naudotis BIM modeliu?
Gali, ir tai viena didžiausių BIM naudų. Rangovas modelyje mato trasų išdėstymą, aukščius ir suderintus mazgus, tačiau iš anksto reikia sutarti, kuris dokumentas statybvietėje yra galiojantis.
Ar BIM reikalingas nedideliam pastatui?
Nebūtinai. Paprastam pastatui su nedaug sistemų dažnai pakanka kokybiško 2D projekto, o BIM verta rinktis, kai sistemų daug ir jos turi tilpti ribotoje erdvėje.
Ką daryti su BIM modeliu baigus statybas?
Modelį verta atnaujinti pagal faktiškai įrengtus sprendimus ir perduoti pastato valdytojui. Tada jis tampa informacijos apie įrangą, trasas ir uždaromąją armatūrą šaltiniu eksploatacijos metu.