Trumpai
2D projektavimo dažnai pakanka nedideliems ir paprastiems pastatams, kuriuose sistemų nedaug ir vietos joms netrūksta. BIM verta rinktis, kai pastate daug inžinerinių sistemų, jos turi tilpti ribotoje erdvėje, projekte dalyvauja daug komandų arba užsakovas planuoja modelį naudoti eksploatacijai.
Renkantis 2D ar BIM projektavimą, svarbiausia ne mada, o pastato sudėtingumas: nedideliam pastatui su keliomis paprastomis sistemomis kokybiško 2D projekto dažnai visiškai pakanka. Inžinerines sistemas projektuoti 3D verta tada, kai jų daug, vietos joms mažai, o projekte dalyvauja kelios projektuotojų ir rangovų komandos.
Kuo iš tikrųjų skiriasi 2D ir BIM
Abiem atvejais užsakovas gauna brėžinius, specifikacijas ir aiškinamuosius raštus. Skiriasi tai, kaip jie parengti ir kaip patikrinta jų tarpusavio atitiktis.
2D projekte planai, pjūviai ir schemos braižomi atskirai. Jei trasa pakeičiama plane, pjūvį ir specifikaciją reikia atnaujinti rankiniu būdu, o dalių tarpusavio atitiktį tikrina žmonės, lygindami brėžinius. Patyręs projektuotojas tai daro gerai, tačiau erdvinį vaizdą jis turi laikyti galvoje.
BIM projekte kiekviena sistema modeliuojama trimis matmenimis, o brėžiniai gaunami iš modelio. Visų dalių modeliai sujungiami, todėl susikirtimus galima rasti automatiškai. Modelio elementai turi ir informacijos: tipą, matmenis, priklausymą sistemai. Kokią naudą tai duoda užsakovui, plačiau rašėme straipsnyje apie BIM projektavimo naudą.
Svarbu nepainioti BIM su vizualizacija. Trimatis paveikslėlis prezentacijai dar nėra modelis, kuriame tikrinami susikirtimai ir iš kurio gaunami kiekiai. Taip pat BIM savaime nepadaro projekto geresnio: jei sprendimai klaidingi, modelis tik tiksliau parodys klaidą. Projekto kokybę vis tiek lemia inžinierių patirtis, o BIM suteikia geresnį įrankį jai pritaikyti.
2D ar BIM projektavimas: palyginimas pagal projektą
Žemiau pateikta lentelė yra ne taisyklė, o orientyras. Galutinį sprendimą lemia konkretaus pastato geometrija, sistemų kiekis ir tai, kaip dirba kiti projekto dalyviai.
| Projekto tipas | Kas dažniausiai tinka | Kodėl |
|---|---|---|
| Individualus gyvenamasis namas | 2D | Sistemų nedaug, vietos trasoms paprastai pakanka |
| Vienos sistemos rekonstrukcija ar patalpų pritaikymas | 2D, prireikus 3D kritinėms vietoms | Apimtis nedidelė, bet būtini esamos situacijos matavimai |
| Nedidelis administracinis ar komercinis pastatas | 2D arba BIM, priklausomai nuo lubų aukščio ir sistemų | Vėdinimas ir vėsinimas gali užimti daug vietos virš lubų |
| Daugiabutis su požemine automobilių stovėjimo aikštele | BIM | Po perdangomis susitinka daug sistemų, šachtos turi sutapti per visus aukštus |
| Gamykla | BIM | Technologiniai tinklai, įranga ir konstrukcijos konkuruoja dėl tos pačios erdvės |
| Logistikos centras | BIM | Gesinimas, apšvietimas, šildymas ir stogo konstrukcijos susitinka dideliame aukštyje |
| Pastatas su tankiomis techninėmis patalpomis | BIM | Įrenginių aptarnavimo zonas ir trasų išėjimus sunku suderinti 2D |
Kada 2D tikrai pakanka
Sąžiningai kalbant, BIM atsiperka ne visada. 2D projektavimas yra protingas pasirinkimas, kai:
- Pastato geometrija paprasta. Stačiakampis planas, pakankamas aukštis, nedaug skirtingų perdangų lygių.
- Sistemų nedaug. Pavyzdžiui, šildymas, vandentiekis, nuotekos ir elektra be sudėtingo vėdinimo ar technologinių tinklų.
- Vietos trasoms pakanka. Yra aiškios techninės patalpos, o lubų aukštis leidžia trasoms prasilenkti be sudėtingų mazgų.
- Architektūra ir konstrukcijos rengiamos 2D. Jei kitos dalys nemodeliuojamos, vien inžinerinių sistemų modelis duoda ribotą naudą, nes nėra su kuo tikrinti susikirtimų.
- Rangovas dirba tik pagal brėžinius. Mažame objekte modelio nauda statybvietėje nedidelė, jei juo niekas nesinaudos.
Net ir 2D projekte kritinėse vietose verta braižyti papildomus pjūvius: techninėse patalpose, koridoriuose ir ten, kur trasos keičia kryptį ar kerta viena kitą. Pasirinkus 2D, užsakovui naudinga paprašyti, kad brėžiniuose būtų aiškiai pažymėti trasų aukščiai, o pagrindinių koridorių pjūviai rodytų visas sistemas kartu, ne kiekvieną dalį atskirai.
Esamų pastatų rekonstrukcija
Rekonstruojant esamą pastatą, sprendimą dažnai lemia ne naujų sistemų kiekis, o tai, kiek žinoma apie esamą situaciją. Jei senų brėžinių nėra arba jie neatitinka tikrovės, reikia matavimų. Nedidelėms patalpoms pakanka tradicinių matavimų ir 2D brėžinių. Dideliam ar sudėtingam pastatui kartais atliekamas lazerinis skenavimas, o gautas taškų debesis tampa pagrindu esamos būklės modeliui, su kuriuo derinamos naujos sistemos.
Kada BIM atsiperka
Ribota erdvė virš lubų ir šachtose
Kai užsakovas nori kuo aukštesnių patalpų, o virš lubų turi tilpti ortakiai, vamzdynai, kabelių loviai ir gesinimo sistema, kiekvienas centimetras svarbus. Tokiose vietose 2D brėžiniuose nepastebėta sankirta statybvietėje virsta nuleistomis lubomis arba perdarymu.
Daug projektuotojų ir rangovų
Kuo daugiau komandų, tuo daugiau sąsajų tarp jų. Bendras modelis tampa vieta, kur visi mato tą patį, o kolizijų paieška BIM modelyje padeda nesutarimus spręsti biure, o ne statybvietėje.
Didelės apimtys
Dideliuose pastatuose iš modelio gaunami kiekiai padeda tiksliau palyginti rangovų pasiūlymus ir planuoti pirkimus. Rangovas, kuris moka dirbti su modeliu, gali iš anksto suplanuoti montavimo eiliškumą, pakabų vietas ir iš anksto paruošiamus trasų mazgus, o tai ypač svarbu, kai darbai vyksta keliose zonose vienu metu.
Ilgalaikė eksploatacija
Jei pastatą valdys pats užsakovas, pavyzdžiui, gamykla ar logistikos centras, pagal faktą atnaujintas modelis tampa naudingu priežiūros įrankiu. Keičiant įrangą, planuojant plėtrą ar ieškant paslėptos trasos, modelyje informacija randama greičiau nei archyve tarp skirtingų brėžinių versijų. Tačiau ši nauda realizuojama tik tada, kai modelis tikrai atnaujinamas po statybų ir kai pastato valdytojas turi, kuo jį atsidaryti.
Kaip priimti sprendimą: žingsniai užsakovui
- Įvertinkite pastato sudėtingumą: sistemų kiekį, lubų aukščius, techninių patalpų dydį.
- Pasitarkite su architektu, ar architektūra ir konstrukcijos bus modeliuojamos.
- Nuspręskite, kam naudosite modelį: tik projektavimo koordinavimui, statybai ar ir eksploatacijai.
- Palyginkite papildomą projektavimo darbą su rizika, kurią BIM sumažina statybose.
- Sprendimą įrašykite į projektavimo užduotį dar prieš pradedant projektinius pasiūlymus.
Lyginant projektuotojų pasiūlymus, naudinga paklausti, ką konkrečiai reiškia jų siūlomas BIM: ar modeliuojamos visos inžinerinės dalys, ar bus atliekama susikirtimų patikra su architektūra ir konstrukcijomis, kaip dažnai modeliai bus sujungiami ir ar modelis bus perduotas užsakovui. Du pasiūlymai su tuo pačiu žodžiu „BIM“ gali reikšti labai skirtingą darbo apimtį. Kaip projektavimo būdas veikia kainą, aptarėme straipsnyje apie inžinerinių sistemų projekto kainą.
Patarimas. Pasirinkimas nebūtinai yra „viskas arba nieko“. Nedideliame projekte galima rengti 2D brėžinius, bet techninių patalpų ir pagrindinių koridorių trasas suderinti 3D. Toks sprendimas dažnai duoda didžiąją dalį BIM naudos už mažesnę kainą.
Iš praktikos
Projektus rengiame ir 2D, ir 3D/BIM aplinkoje, todėl būdą galime rinktis pagal objektą. Dažniausiai pasitaikanti klaida: sprendimas dėl BIM priimamas projekto viduryje, kai paaiškėja, kad trasos netelpa. Tuomet dalį darbo tenka atlikti iš naujo, nes 2D brėžiniai nėra modelis ir savaime juo netampa.
Todėl pirmame pokalbyje su užsakovu klausiame ne „ar norite BIM“, o kur pastate bus ankščiausia. Jei atsakymas yra techninės patalpos ir keli koridoriai, dažnai pakanka juos suderinti 3D. Jei ankšta beveik visur, kaip gamykloje su technologiniais tinklais, visą projektą nuo pradžių verta rengti BIM. Toks požiūris padeda išvengti ir nereikalingų išlaidų projektavimui, ir perdarymų statybvietėje.
Nesate tikri, ar jūsų objektui reikia BIM? Susisiekite su mumis, įvertinsime pastatą ir pasiūlysime tinkamą projektavimo būdą, o daugiau apie darbą modelyje rasite BIM skiltyje.
Dažni klausimai
Ar BIM projektas visada brangesnis už 2D?
Projektavimo etape BIM dažnai reikalauja daugiau darbo, ypač pradžioje. Tačiau sudėtingame pastate dalis šių kaštų grįžta statybose, nes mažiau laiko ir medžiagų išleidžiama susikirtimams taisyti.
Ar galima pradėti 2D, o vėliau pereiti prie BIM?
Galima, bet dalį darbo teks atlikti iš naujo, nes 2D brėžiniai nėra modelis. Todėl sprendimą geriau priimti prieš projektinius pasiūlymus arba bent prieš techninį projektą.
Ar rangovas turi mokėti dirbti su BIM?
Nebūtinai. Iš modelio parengti brėžiniai tinka ir tradiciškai dirbančiam rangovui, tačiau rangovas, galintis naudotis modeliu, gauna daugiau naudos planuodamas montavimą ir kiekius.
Ar individualiam namui reikia BIM?
Dažniausiai ne. Individualaus namo inžinerinėms sistemoms paprastai pakanka gerai parengto 2D projekto, nebent namas labai didelis, sudėtingos geometrijos arba jame numatyta daug technikos.
Kas nusprendžia, ar projektas bus rengiamas BIM?
Sprendimą priima užsakovas, bet jį verta aptarti su architektu ir inžinerinių sistemų projektuotoju. Svarbu, kad visos dalys dirbtų vienodu būdu, nes vienos dalies modelis be kitų duoda ribotą naudą.