Trumpai
Pasirinkimas tarp šilumos siurblio ir centralizuoto šildymo priklauso nuo to, ar sklype galima prisijungti prie šilumos tinklų, kokias sąlygas išduoda šilumos tiekėjas, kokia elektros galia pasiekiama ir kaip kiekvienas variantas padeda pasiekti A++ klasę. Centralizuotas šildymas dažnai logiškas ten, kur tinklai yra šalia, o šilumos siurblys, kai tinklų nėra, prisijungimas sudėtingas arba pastatą reikia ir vėsinti.
Atsakymas į klausimą šilumos siurblys ar centralizuotas šildymas pirmiausia priklauso nuo to, ar sklype realiai galima prisijungti prie šilumos tinklų ir kokiomis sąlygomis, bei nuo to, kaip kiekvienas variantas padeda pasiekti A++ energinio naudingumo klasę. Centralizuotas šildymas dažnai logiškas ten, kur tinklai yra šalia, o šilumos siurblys dažniau renkamasi, kai tinklų nėra, prisijungimas sudėtingas arba pastatą reikia ir vėsinti.
Kuo iš esmės skiriasi šie du sprendimai
Centralizuoto šildymo atveju šiluma gaminama už pastato ribų ir tiekiama šilumos tinklais. Pastate įrengiamas šilumos punktas, kuriame šiluma perduodama pastato šildymo, vėdinimo ir karšto vandens sistemoms. Pastato savininkas šilumą perka iš šilumos tiekėjo.
Šilumos siurblys šilumą gamina pastate ar sklype, naudodamas elektros energiją ir aplinkos šilumą iš lauko oro, grunto ar vandens. Dažniausiai svarstomi oras-vanduo ir gruntas-vanduo tipo šilumos siurbliai. Pastato savininkas perka elektrą ir pats rūpinasi įrangos priežiūra.
Svarbus skirtumas slypi ir karšto vandens ruošime. Šilumos punkte karštas vanduo ruošiamas šilumokaityje iš tinklų šilumos. Šilumos siurbliui karštam vandeniui reikia aukštesnės temperatūros nei grindiniam šildymui, todėl šiame režime jis dirba mažiau efektyviai. Pastatuose, kuriuose karšto vandens suvartojama daug, pavyzdžiui, daugiabučiuose ar sporto klubuose, tai turi pastebimą įtaką eksploatacijos išlaidoms ir turi būti įvertinta skaičiavimuose.
Šilumos siurblys ar centralizuotas šildymas: palyginimas
Konkrečias investicijas ir eksploatacijos išlaidas galima įvertinti tik žinant pastatą, prisijungimo sąlygas ir energijos kainas, todėl lentelėje lyginame, nuo ko jos priklauso.
| Kriterijus | Šilumos siurblys | Centralizuotas šildymas |
|---|---|---|
| Pradinė investicija | Įranga, gręžiniai ar kolektorius gruntiniam siurbliui, galimas elektros galios didinimas | Šilumos tinklų įvadas ir šilumos punktas, labai priklauso nuo atstumo iki tinklų ir prisijungimo sąlygų |
| Eksploatacijos išlaidos | Priklauso nuo elektros kainos, sistemos efektyvumo ir šildymo temperatūrų režimo | Priklauso nuo konkretaus tiekėjo šilumos kainos |
| Prisijungimo galimybės | Šilumos tinklų nereikia, bet reikia pakankamos elektros galios | Galimas tik ten, kur yra tinklai ir tiekėjas išduoda prisijungimo sąlygas |
| Vieta | Lauko blokai, gręžinių laukas, vieta vidaus įrangai ir talpoms | Kompaktiška šilumos punkto patalpa pastate |
| Vėsinimas | Daugelį šilumos siurblių galima naudoti ir vėsinimui | Vėsinimui reikia atskiros sistemos |
| Priežiūra | Daugiau įrangos, kurią prižiūri savininkas | Mažiau įrangos pastate, tačiau šilumos punktą taip pat reikia prižiūrėti |
| A++ klasė | Aplinkos šiluma laikoma atsinaujinančia energija, tai padeda pasiekti klasę | Rezultatas priklauso ir nuo to, iš kokio kuro šiluma gaminama konkrečiame tinkle |
| Priklausomybė | Nuo elektros tiekimo ir įrangos patikimumo | Nuo šilumos tiekėjo ir jo kainodaros |
Energinio naudingumo klasė nustatoma skaičiavimais pagal STR 2.01.02:2016, todėl abiem atvejais A++ klasę lemia ne vien šaltinis, o visas pastatas: atitvaros, vėdinimas su šilumos atgavimu, sandarumas ir kiti sprendiniai.
Kada centralizuotas šildymas yra logiškesnis pasirinkimas
Centralizuotą šildymą verta rimtai svarstyti, kai šilumos tinklai yra šalia sklypo, o tiekėjo prisijungimo sąlygos nereikalauja ilgos ar sudėtingos trasos. Tai dažnas atvejis miestų centruose ir tankiai užstatytose teritorijose, kur šilumos siurblių lauko blokams sunku rasti vietą dėl triukšmo, fasado ar stogo apribojimų, o gręžiniams neužtenka vietos sklype.
Centralizuotas šildymas patogus ir daugiabučiuose, kurių butų savininkai nenori rūpintis sudėtingesnės įrangos priežiūra. Taip pat verta pasitikrinti savivaldybės šilumos ūkio planavimo dokumentus, nes jie gali turėti įtakos šilumos tiekimo būdo pasirinkimui. Kaip projektuojamas prisijungimas, aprašome straipsniuose apie šilumos tinklų įvadą ir šilumos punkto projektavimą.
Kada verta rinktis šilumos siurblį
Šilumos siurblys dažnai tampa pagrindiniu sprendimu ten, kur šilumos tinklų nėra arba prisijungti būtų neproporcingai sudėtinga. Tai būdinga priemiesčiams, gamybos ir logistikos teritorijoms, individualiems namams. Svarbūs ir kiti argumentai:
- Reikia vėsinimo. Biurams ar komercinėms patalpoms viena sistema šildymui ir vėsinimui gali būti paprastesnis sprendimas.
- Žemos temperatūros šildymas. Šilumos siurblys efektyviausiai dirba su grindiniu šildymu ar kitais žemos temperatūros prietaisais, todėl jį verta derinti su tinkamais šildymo prietaisais (plačiau straipsnyje grindinis šildymas ar radiatoriai).
- Saulės elektrinė. Jei ant stogo planuojama saulės elektrinė, dalį šilumos siurblio suvartojamos elektros galima pasigaminti patiems.
- Etapais užstatoma teritorija. Kai pastatai statomi etapais ir toli nuo tinklų, šilumos siurblius galima įrengti kiekvienam pastatui atskirai, iš anksto netiesiant bendros trasos.
- Savarankiškumas. Savininkas pats valdo sistemą ir jos darbo režimus, nepriklauso nuo šilumos tiekėjo.
Tačiau šilumos siurbliams būtina pakankama elektros galia. Didesniame pastate tai gali reikšti didesnės galios prašymą ESO ar papildomus elektros tinklų sprendinius, todėl pasirinkimą reikia derinti su elektrotechnikos dalimi nuo pat pradžių. Plačiau apie tai rašome straipsnyje elektros galios padidinimas.
Oras-vanduo ar gruntas-vanduo
Oras-vanduo šilumos siurblį įrengti paprasčiau, tačiau jo efektyvumas mažėja šąlant orui, o lauko blokams reikia vietos, kurioje triukšmas netrukdytų nei naudotojams, nei kaimynams. Gruntinis šilumos siurblys šaltuoju metų laiku dirba stabiliau, nes grunto temperatūra mažiau svyruoja, bet jam reikia gręžinių ar horizontalaus kolektoriaus, todėl būtina įvertinti sklypo plotą, geologines sąlygas ir galimus papildomus derinimus. Kai kuriose sistemose šalčiausioms dienoms numatomas papildomas šilumos šaltinis arba keli įrenginiai, kad sistema turėtų rezervą.
Kaip priimti sprendimą
- Pasitikrinkite, ar šalia sklypo yra šilumos tinklai, ir kreipkitės į šilumos tiekėją dėl prisijungimo sąlygų.
- Kartu su projektuotoju įvertinkite pastato šildymo, karšto vandens ir vėsinimo poreikius.
- Išsiaiškinkite, kokią elektros galią galima gauti ir kiek jos reikėtų šilumos siurbliams.
- Palyginkite abu variantus pagal investiciją, eksploatacijos išlaidas ir poveikį energinio naudingumo klasei.
- Įvertinkite vietą: šilumos punkto patalpą, lauko blokus, gręžinius, triukšmą ir fasado apribojimus.
- Pasirinkimą užfiksuokite dar projektinių pasiūlymų etape, kad kitos dalys galėtų remtis galutiniu sprendimu.
Kai kuriais atvejais geriausias sprendimas yra derinys, pavyzdžiui, centralizuota šiluma šildymui ir karštam vandeniui, o atskira sistema vėsinimui. Tokius variantus verta įtraukti į tą patį palyginimą.
Patarimas. Prisijungimo sąlygų teiraukitės anksti, net jei dar neapsisprendėte. Tik turėdami tiekėjo sąlygas galėsite realiai palyginti abu variantus, o ne remtis prielaidomis. Kaip jas gauti, aprašome straipsnyje apie prisijungimo sąlygas inžineriniams tinklams.
Iš praktikos
Pastebime, kad šilumos šaltinis dažnai pasirenkamas iš įpročio: „mieste visada jungiamės prie tinklų“ arba „dabar visi renkasi šilumos siurblius“. Tačiau tikrąjį atsakymą lemia konkretus sklypas. Tas pats pastatas vienoje vietoje gali turėti šilumos tinklus visai šalia, o kitoje iki jų tektų tiesti ilgą trasą.
Todėl šilumos šaltinio sprendimą vertiname kartu su elektrotechnikos, lauko tinklų ir vėdinimo dalimis. Šilumos siurbliams reikalinga elektros galia iš karto patenka į elektros įvado skaičiavimus, šilumos tinklų įvado trasa į lauko tinklų sprendinius, o vėsinimo poreikis į vėdinimo ir kondicionavimo sprendinius. Taip užsakovas lygina ne du abstrakčius variantus, o du realius sprendimus savo pastatui.
Taip pat patariame įvertinti, kas pastatą eksploatuos. Jei jis bus parduodamas butais, priežiūros rūpesčiai ir sąskaitos atiteks pirkėjams, o jei nuomojamas ar naudojamas pačios įmonės, jie liks savininkui. Todėl tas pats techninis sprendimas vystytojui ir ilgalaikiam savininkui gali turėti skirtingą vertę.
Jei renkatės šilumos šaltinį naujam pastatui, padėsime įvertinti abu variantus pagal jūsų sklypo sąlygas ir pastato poreikius. Parašykite mums per kontaktų skiltį arba peržiūrėkite mūsų paslaugas.
Dažni klausimai
Ar naujas pastatas su centralizuotu šildymu gali pasiekti A++ klasę?
Gali, tačiau rezultatas priklauso nuo viso pastato sprendinių ir nuo to, kaip gaminama konkretaus tinklo šiluma. Tai įvertinama atliekant energinio naudingumo skaičiavimus pagal STR 2.01.02:2016.
Ar šilumos siurbliai tinka dideliam komerciniam ar gamybiniam pastatui?
Tinka, tačiau didesniuose pastatuose paprastai projektuojami keli įrenginiai, kurie dirba kartu ir sudaro rezervą. Tokiu atveju ypač svarbu anksti įvertinti elektros galią, vietą įrangai ir sąsajas su vėdinimo bei vėsinimo sistemomis.
Ar vėliau galima pereiti nuo centralizuoto šildymo prie šilumos siurblio?
Galima, tačiau tam reikės vietos įrangai, pakankamos elektros galios ir šildymo prietaisų, tinkamų žemesnei temperatūrai. Jei toks planas yra, jį verta aptarti projektuojant ir palikti rezervą.
Ar šilumos siurblio lauko blokai gali kelti triukšmo problemų?
Gali, jei jie įrengiami netoli langų, kaimyninių sklypų ar poilsio zonų. Todėl vietą blokams reikia parinkti projektuojant, įvertinant triukšmą, oro srautą ir prieigą aptarnavimui.