Trumpai
Šildymo sistemos projektavimas prasideda nuo kiekvienos patalpos šilumos poreikio skaičiavimo, o po to parenkamas šilumos šaltinis, šildymo prietaisai, vamzdynai ir reguliavimas. Užsakovui svarbiausia laiku priimti sprendimus dėl šaltinio, komforto lygio ir apskaitos, nes jie lemia investiciją, eksploatacijos išlaidas ir tai, ar naujas pastatas pasieks A++ energinio naudingumo klasę.
Šildymo sistemos projektavimas prasideda nuo pastato ir kiekvienos patalpos šilumos poreikio skaičiavimo, o tik po to parenkamas šilumos šaltinis, šildymo prietaisai, vamzdynai ir reguliavimas. Užsakovui svarbiausia laiku priimti kelis esminius sprendimus, nes jie lemia ne tik investiciją, bet ir eksploatacijos išlaidas bei tai, ar naujas pastatas pasieks A++ energinio naudingumo klasę.
Nuo ko prasideda šildymo sistemos projektavimas
Šildymo sistema projektuojama pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, o pastato energinis naudingumas vertinamas pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Pirmiausia projektuotojui reikia architektūrinių sprendinių ir atitvarų šiluminių savybių: sienų, stogo, grindų, langų ir durų. Nuo jų priklauso, kiek šilumos pastatas praras.
Šilumos poreikis skaičiuojamas kiekvienai patalpai atskirai. Įvertinami šilumos nuostoliai per atitvaras ir šiluminius tiltelius, infiltracija ir šiluma, reikalinga tiekiamam orui pašildyti. Čia šildymo dalis glaudžiai susijusi su vėdinimu: jei vėdinimo sistema turi efektyvų šilumos atgavimą, šildymo sistemai tenka mažesnė apkrova. Todėl abi dalis verta projektuoti kartu.
Skaičiavimams reikia ir informacijos apie tai, kaip pastatas bus naudojamas. Sandėlyje su dažnai atidaromais vartais, gamybos ceche su šilumą išskiriančia įranga ir biure su daug žmonių bei kompiuterių šilumos balansas labai skiriasi. Kuo tiksliau užsakovas aprašo naudojimą, tuo mažiau tenka remtis prielaidomis.
Šilumos reikia ne tik šildymo prietaisams
Šilumos šaltinis dažnai aptarnauja ir karšto vandens ruošimą bei vėdinimo įrenginių šildytuvus. Visi šie poreikiai vertinami kartu, atsižvelgiant į tai, kad jie ne visada susidaro vienu metu. Tik taip parenkama šaltinio galia, kuri nėra nei per maža, nei nepagrįstai didelė.
Šilumos šaltinio parinkimas
Naujiems pastatams dažniausiai svarstomas prisijungimas prie centralizuotų šilumos tinklų per šilumos punktą, šilumos siurbliai arba jų derinys su kitais šaltiniais. Pasirinkimą lemia keli veiksniai:
- Prisijungimo galimybės. Ar šalia sklypo yra šilumos tinklai ir kokias prisijungimo sąlygas išduoda šilumos tiekimo įmonė.
- Energinio naudingumo klasė. A++ klasei pasiekti svarbios ne tik atitvaros, bet ir tai, kokia energija naudojama šildymui.
- Elektros galia. Šilumos siurbliams reikia pakankamos elektros galios, todėl sprendimą būtina derinti su elektrotechnikos dalimi ir ESO prisijungimo sąlygomis.
- Vieta sklype ir pastate. Lauko blokams, gręžiniams ar šilumos punktui reikia vietos, kurią būtina numatyti anksti.
- Vėsinimo poreikis. Jei pastatą reikės ir vėsinti, tai gali pakeisti šaltinio pasirinkimą.
- Eksploatacija. Kas prižiūrės įrangą ir kokios bus ilgalaikės išlaidos.
Išsamų dviejų pagrindinių variantų palyginimą rasite straipsnyje šilumos siurblys ar centralizuotas šildymas, o apie šilumos punktą rašome atskirai straipsnyje apie šilumos punkto projektavimą.
Kai kuriuose pastatuose prasmingas šaltinių derinys, pavyzdžiui, šilumos siurblys pagrindiniam poreikiui ir papildomas šaltinis šalčiausioms dienoms. Derinys suteikia lankstumo, tačiau jo valdymas sudėtingesnis, todėl jį verta rinktis tik tada, kai nauda aiški ir pagrįsta skaičiavimais.
Šildymo prietaisai: kas kur tinka
Šildymo prietaisas turi atitikti ne tik šilumos poreikį, bet ir patalpos paskirtį, interjerą bei šilumos šaltinio temperatūrų režimą.
| Šildymo prietaisas | Kur dažniausiai tinka | Į ką atsižvelgti |
|---|---|---|
| Grindinis šildymas | Gyvenamosios patalpos, vonios, erdvės su dideliais langais | Grindų konstrukcijos aukštis, lėta reakcija, grindų dangos |
| Radiatoriai | Butai, biurai, rekonstruojami pastatai | Vieta po langais, dydis dirbant žemos temperatūros režimu |
| Grindiniai konvektoriai | Vitrinos, aukšti stiklo fasadai | Įrengimas grindyse, valymas, triukšmas, jei konvektorius su ventiliatoriumi |
| Ventiliatoriniai konvektoriai | Biurai ir komercinės patalpos, kuriose reikia ir vėsinimo | Kondensato šalinimas, triukšmas, vieta lubose |
| Oro ir spinduliniai šildytuvai | Sandėliai, gamybos cechai, aukštos erdvės | Montavimo aukštis, suderinimas su lentynomis, apšvietimu ir gesinimo sistema |
Kaip pasirinkti tarp dviejų dažniausių variantų, paaiškiname straipsnyje grindinis šildymas ar radiatoriai.
Vamzdynai ir jų trasos
Užsakovui vamzdynai dažnai atrodo antraeilis dalykas, tačiau jie lemia daug architektūrinių sprendimų. Daugiabučiuose dažnai projektuojami bendri stovai laiptinių ar koridorių šachtose ir kolektoriai kiekviename aukšte, iš kurių šiluma paskirstoma butams. Tokia schema leidžia apskaitą ir aptarnavimą įrengti bendrose patalpose, neužeinant į butus. Biuruose ir gamybiniuose pastatuose magistraliniai vamzdynai dažniausiai tiesiami virš pakabinamų lubų ar po perdanga, todėl jų vieta turi būti suderinta su ortakiais, kabelių trasomis ir sprinklerių vamzdynais. Visi vamzdynai, einantys per nešildomas zonas, izoliuojami, o jų plėtimasis kompensuojamas, kad kaistant ir vėstant nebūtų pažeistos jungtys.
Reguliavimas, balansavimas ir apskaita
Gerai parinkta įranga neveiks efektyviai, jei sistema nėra tinkamai reguliuojama ir subalansuota.
Reguliavimas
Šilumnešio temperatūra paprastai reguliuojama pagal lauko temperatūrą, o patalpose temperatūrą palaiko termostatiniai ventiliai arba patalpų termostatai. Biuruose ir komercinėse patalpose dažnai numatomas zoninis reguliavimas ir sąsaja su pastato valdymo sistema, kad šildymas ir vėsinimas neveiktų vienu metu toje pačioje patalpoje.
Hidraulinis balansavimas
Kad šiluma pasiskirstytų tolygiai, vamzdynai skaičiuojami hidrauliškai, o projekte numatomi balansiniai ventiliai. Nesubalansuotoje sistemoje vienos patalpos perkaista, kitos lieka vėsios, o siurbliai sunaudoja daugiau elektros. Projekte apskaičiuotos balansinių ventilių nuostatos turi būti realiai sureguliuotos paleidžiant sistemą, todėl šį darbą verta aiškiai įtraukti į rangos sutartį.
Apskaita
Jei pastate bus keli butai ar nuomininkai, iš anksto reikia nuspręsti, kaip bus apskaitoma kiekvieno sunaudota šiluma. Nuo to priklauso vamzdynų schema, pavyzdžiui, ar kiekvienam butui ar nuomininkui numatomas atskiras atšakos mazgas su apskaitos prietaisu. Biurų ir prekybos pastatuose, kuriuose nuomininkai keičiasi, apskaitos zonas verta planuoti taip, kad jas būtų galima pertvarkyti be didelių darbų.
Apibendrinant, šildymo sistemos projektavimo darbai paprastai vyksta tokia eiga:
- Gaunami pradiniai duomenys: architektūra, konstrukcijos, atitvarų šiluminės savybės, projektavimo užduotis.
- Apskaičiuojamas kiekvienos patalpos ir viso pastato šilumos poreikis.
- Kartu su užsakovu parenkamas šilumos šaltinis, prireikus kreipiamasi dėl prisijungimo sąlygų.
- Parenkami šildymo prietaisai, vamzdynų trasos ir atliekami hidrauliniai skaičiavimai.
- Sprendiniai derinami su vėdinimo, elektrotechnikos, vandentiekio dalimis ir architektūra.
- Rengiami techninio ir darbo projekto brėžiniai, specifikacijos ir aiškinamieji raštai.
Kuo skiriasi šie etapai ir ką užsakovas gauna kiekviename iš jų, aprašome straipsnyje apie inžinerinių sistemų projektavimo etapus.
Patarimas. Neprašykite šildymo sistemos su atsarga „dėl visa ko“. Pagrįstą rezervą, pavyzdžiui, būsimai plėtrai, verta aptarti ir užrašyti, o nepagrįstai per didelės galios įranga kainuoja brangiau ir ne visada dirba efektyviai.
Iš praktikos
Brangiausios šildymo klaidos, kurias matome, retai būna skaičiavimų klaidos. Dažniausiai tai pavėluoti sprendimai. Grindinis šildymas pasirenkamas, kai grindų konstrukcijos aukštis jau suderintas be jo. Šilumos siurblių lauko blokams nepalikta vietos, todėl jie atsiduria ten, kur trukdo triukšmu ar gadina fasado vaizdą. Elektrotechnikos dalis apie šilumos siurblių galią sužino tik tada, kai elektros įvadas jau suprojektuotas.
Todėl šildymo, vėdinimo ir elektrotechnikos dalis projektuojame vienoje komandoje, o pagrindinius sprendimus dėl šaltinio ir prietaisų siūlome priimti dar projektinių pasiūlymų etape. Tada vėlesniuose etapuose sprendinius belieka detalizuoti, o ne perdaryti. Didesniuose objektuose šildymo sprendinius koordinuojame BIM modelyje, kad vamzdynai nesikirstų su ortakiais ir kabelių trasomis.
Jei planuojate naują pastatą ar rekonstrukciją ir norite šildymo sistemos, suderintos su kitomis inžinerinėmis dalimis, papasakokite apie savo projektą. Mūsų projektuojamas sistemas rasite paslaugų skiltyje, o susisiekti galite kontaktų skiltyje.
Dažni klausimai
Ar šildymo sistemą galima projektuoti be vėdinimo dalies?
Techniškai galima, tačiau vėdinimo sprendimai, ypač šilumos atgavimas, daro įtaką šilumos poreikiui. Projektuojant atskirai dažniau pasitaiko per didelės galios įrangos ir vietos konfliktų.
Kodėl šilumos šaltinio galios negalima parinkti pagal pastato plotą?
Šilumos poreikis priklauso nuo atitvarų, langų ploto, vėdinimo, patalpų paskirties ir kitų veiksnių, todėl vienodo ploto pastatų poreikiai gali labai skirtis. Parinkus galią pagal plotą, įranga dažnai būna netinkamo dydžio.
Ar šildymo sprendimus galima pakeisti statybų metu?
Galima, bet dažniausiai brangu, nes keičiasi grindų konstrukcijos, elektros galia, vieta įrangai ir kitų dalių sprendiniai. Todėl šaltinį ir prietaisų tipą verta galutinai pasirinkti iki techninio projekto.
Ar vien šilumos siurblys užtikrina A++ klasę?
Ne. A++ klasę lemia visas pastatas: atitvaros, sandarumas, vėdinimas su šilumos atgavimu, šilumos šaltinis ir kiti sprendiniai. Šilumos šaltinis yra tik viena šio skaičiavimo dalis.
Ar keičiant šilumos šaltinį sename pastate reikia skaičiavimų?
Verta, net jei statybos teisės požiūriu projektas nebūtinas. Šilumos poreikio skaičiavimas parodo, kokios galios šaltinio reikia ir ar esami šildymo prietaisai tiks naujam temperatūrų režimui.