Trumpai
Vandentiekio ir nuotekų projektavimas apima įvadą su apskaitos mazgu, vandens paskirstymą ir slėgio palaikymą, karšto vandens cirkuliaciją bei nuotekų stovus su ventiliavimu ir revizijomis. Sprendiniai remiasi STR 2.07.01:2003 ir tinklų valdytojo prisijungimo sąlygomis, o stovų vietas būtina derinti su architektūra ir konstrukcijomis.
Vandentiekio ir nuotekų projektavimas apima visą kelią nuo įvado į pastatą ir apskaitos mazgo iki paskutinio čiaupo, o nuotekų pusėje nuo prietaiso iki išvado į lauko tinklus. Vandentiekio ir nuotekų projektavimas remiasi STR 2.07.01:2003 reikalavimais ir prisijungimo sąlygomis, kurias išduoda tinklų valdytojas, todėl juos verta turėti dar prieš pradedant braižyti trasas.
Įvadas, apskaita ir slėgis
Pirmas dalykas, kurį reikia išsiaiškinti, yra prisijungimo taškas: kur ir kokio skersmens vamzdžiu pastatas bus prijungtas, koks slėgis tikėtinas, kokie reikalavimai apskaitos mazgui ir kur bus išleidžiamos buitinės bei lietaus nuotekos. Visa tai nurodoma prisijungimo sąlygose, o kaip jos gaunamos, aprašome straipsnyje apie prisijungimo sąlygas inžineriniams tinklams. Lauko dalies eigą detaliau aptariame straipsnyje apie prisijungimą prie miesto vandentiekio ir nuotekų.
Įvadui pastate reikia vietos: apskaitos mazgo su skaitikliu, filtru ir uždaromąja armatūra, priėjimo jam aptarnauti ir apsaugos nuo užšalimo. Jei pastatui reikia gaisrinio vandentiekio, tai paprastai keičia ir įvado skersmenį, ir patalpos dydį, o reikalavimai priklauso nuo pastato gaisrinės saugos sprendinių.
Kai slėgio per mažai arba per daug
Aukštesniuose pastatuose miesto tinklo slėgio viršutiniams aukštams dažnai nepakanka, todėl projektuojama slėgio kėlimo siurblinė. Jai reikia atskiros patalpos, elektros maitinimo, triukšmo slopinimo ir priėjimo aptarnauti. Priešinga problema taip pat reali: kai slėgis per didelis, jis trumpina armatūros amžių ir kelia triukšmą, todėl numatomi slėgio reduktoriai. Abu sprendiniai turi būti aprašyti projekte, o ne paliekami rangovui spręsti vietoje.
Šaltas ir karštas vanduo pastate
Pastato viduje vanduo paskirstomas magistralėmis ir stovais, o iš jų atšakomis į patalpas. Sprendiniai, kuriuos verta aptarti su projektuotoju:
- Stovų ir šachtų vietos. Jos turi sutapti visuose aukštuose, todėl derinamos kartu su architektu dar planuojant butų ar patalpų išplanavimą.
- Apskaita. Butams ir nuomininkams numatomi atskiri skaitikliai, o jų vieta parenkama taip, kad būtų patogu nuskaityti ir keisti.
- Uždaromoji armatūra. Prie kiekvienos atšakos numatomi ventiliai, kad remontuojant vieną patalpą nereikėtų išjungti viso stovo.
- Izoliacija. Karšto vandens vamzdžiai izoliuojami nuo šilumos nuostolių, o šalto vandens nuo kondensato, kuris kitaip drėkina konstrukcijas.
- Cirkuliacija. Kad karšto vandens nereikėtų laukti, projektuojamos cirkuliacinės linijos, o sistema subalansuojama, kad karštas vanduo pasiektų ir tolimiausius taškus.
- Medžiagos. Vamzdžių tipas parenkamas pagal vandens savybes, temperatūrą, slėgį ir pastato eksploatavimo lūkesčius.
Karšto vandens ruošimo būdas yra atskiras sprendimas, kuris veikia ir šildymo dalį, ir šilumos punktą. Jį nagrinėjame straipsnyje apie karšto vandens ruošimą dideliame pastate.
Atskirai verta aptarti vandens kokybę. Jei pastatas prijungiamas prie miesto tinklų, vandens paruošimo dažniausiai nereikia, tačiau kai vanduo imamas iš gręžinio ar kai technologijai reikia konkrečių vandens savybių, projekte numatoma paruošimo įranga. Jai reikia patalpos, nuotekų išleidimo praplovimui, elektros ir aptarnavimo prieigos, todėl šį poreikį geriau žinoti prieš planuojant technines patalpas.
Nuotekos: stovai, nuolydžiai ir ventiliavimas
Buitinės nuotekos teka savitaka, todėl visa trasa priklauso nuo nuolydžių ir nuo to, ar vamzdžiui pakanka vietos tarp perdangos ir lubų. Nuo prietaisų nuotekos surenkamos į stovus, stovai jungiami į išvadus, o sistemą reikia ventiliuoti, kad tekant vandeniui susidarantis slėgių svyravimas neišsiurbtų sifonų vandens ir į patalpas nepatektų kvapų.
| Elementas | Ką jis sprendžia | Ką numatyti projekte |
|---|---|---|
| Nuotekų stovas | Surenka nuotekas iš visų aukštų | Vietą šachtoje, garso izoliaciją, atstumą nuo gyvenamųjų patalpų |
| Ventiliavimas | Išlygina slėgį sistemoje, saugo sifonus | Stovo išvedimą virš stogo arba aeracijos vožtuvą prieinamoje vietoje |
| Revizijos ir valymo angos | Leidžia išvalyti susidariusius kamščius | Prieinamas vietas ir liukus apdailoje |
| Nuotekų kėlimo įrenginys | Pašalina nuotekas iš patalpų, esančių žemiau išvado | Patalpą, elektros maitinimą, avarinį signalą, priėjimą aptarnauti |
| Riebalų gaudytuvas | Sulaiko riebalus iš maitinimo įstaigų nuotekų | Vietą, priėjimą aptarnauti ir kvapų sklidimo valdymą |
Lietaus nuotekos paprastai projektuojamos kaip atskira sistema, nes jų kiekiai ir režimas visai kitokie. Apie tai rašome straipsnyje apie lietaus nuotekų sistemos projektavimą.
Kada reikia atskirų nuotekų sistemų
Ne visos nuotekos gali keliauti tuo pačiu keliu. Maitinimo įstaigų virtuvėms reikia riebalų gaudytuvo, automobilių plovyklos ar dirbtuvių nuotekoms gali reikėti valymo prieš išleidžiant, o gamybos pastatuose technologinės nuotekos dažnai turi savo reikalavimus. Kiekvienas toks sprendinys užima vietą, reikalauja priėjimo aptarnauti ir kartais atskiro išvado, todėl apie planuojamą veiklą projektuotojui reikia pasakyti iš karto. Jei komercinių patalpų nuomininkas dar nežinomas, verta bent rezervuoti vietą ir trasą galimam gaudytuvui, kad vėliau nereikėtų ardyti grindų.
Triukšmas, kurio vėliau nebeištaisysite
Vandentiekio ir nuotekų triukšmas yra viena dažniausių naujų pastatų gyventojų nusiskundimų temų, o jo priežastys beveik visada suformuojamos projektuojant. Nuotekų stovas, einantis siena už miegamojo galvūgalio, girdimas kiekvieną kartą, kai kaimynas aukščiau naudojasi vandeniu. Todėl stovų vietos derinamos su butų planais, parenkamos tylesnės vamzdžių sistemos, naudojamos elastinės apkabos ir tinkama šachtų konstrukcija.
Vandentiekio pusėje triukšmą kelia per didelis vandens greitis vamzdyje, per aukštas slėgis ir netinkamai parinkta armatūra. Visa tai sprendžiama skersmenų skaičiavimu ir slėgio valdymu, o ne vėliau, kai sienos jau užbaigtos.
Kaip vyksta vandentiekio ir nuotekų projektavimas
- Gauname architektūrinius planus su patalpų paskirtimis ir santechnikos prietaisų vietomis.
- Peržiūrime prisijungimo sąlygas ir nustatome įvado bei išvadų vietas.
- Kartu su architektu suplanuojame stovus, šachtas ir technines patalpas.
- Skaičiuojame vandens poreikį, parenkame skersmenis ir slėgio palaikymo sprendinius.
- Suprojektuojame karšto vandens ruošimą, paskirstymą ir cirkuliaciją.
- Suprojektuojame nuotekų trasas, ventiliavimą, revizijas ir kėlimo įrenginius.
- Suderiname trasas su vėdinimu, elektra ir konstrukcijomis, pateikiame angų poreikį.
Kuo anksčiau gaunami architektūriniai planai ir prisijungimo sąlygos, tuo mažiau prielaidų tenka daryti ir tuo mažiau sprendinių keičiama vėliau.
Patarimas. Angas perdangose ir sienose vamzdžiams suderinkite su konstruktoriumi tuo pačiu metu, kai derinamos šachtos. Vėliau pragręžta anga ne visada įmanoma, o jei ir įmanoma, ji brangiai kainuoja ir gali reikalauti papildomų konstrukcijos sprendinių.
Iš praktikos
Mūsų patirtimi, daugiausia problemų vandentiekio ir nuotekų dalyje kyla ne dėl skaičiavimų, o dėl pakeitimų. Vonios kambarys pastumiamas pusę metro, virtuvė perkeliama į kitą sieną, ir staiga nuotekų vamzdžiui nebelieka nuolydžio arba jis kerta siją. Todėl su užsakovu ir architektu iš karto sutariame, kurios sanitarinių mazgų vietos yra fiksuotos, o kurios dar gali keistis, ir tas zonas projektuojame su atsarga.
Antra pastaba yra apie eksploataciją. Projekte visada ieškome atsakymo, kaip prie uždaromosios armatūros, skaitiklio, revizijos ar kėlimo įrenginio pateks tas, kuris juos aptarnaus. Kai vandentiekį, nuotekas, šildymą, vėdinimą ir elektrą projektuoja viena komanda, o šachtos ir lubų erdvė tikrinamos 3D/BIM aplinkoje, tokie klausimai išsprendžiami brėžinyje. Kaip vyksta susikirtimų paieška, aprašome straipsnyje apie kolizijų paiešką BIM modelyje.
Jei planuojate naują pastatą ar rekonstrukciją, vandentiekio ir nuotekų sprendinius verta aptarti kartu su planų sprendimais. Susisiekite su mumis, o visas projektuojamas dalis rasite paslaugų skiltyje.
Dažni klausimai
Ar galima perkelti nuotekų stovą, jei keičiasi patalpų planas?
Kartais galima, bet stovas turi eiti per visus aukštus toje pačioje vietoje, todėl perkėlimas paliečia visą pastatą ir konstrukcijų angas. Jei planas dar gali keistis, apie tai verta įspėti projektuotoją iš anksto.
Kodėl reikia karšto vandens cirkuliacijos?
Be cirkuliacijos tenka laukti, kol iš vamzdžio ištekės atvėsęs vanduo, o kartu prarandamas vanduo ir energija. Cirkuliacija palaiko vandens judėjimą ir stabilesnę temperatūrą, todėl didesniuose pastatuose ji projektuojama dažniausiai.
Ar nuotekų ventiliacinį stovą būtina išvesti virš stogo?
Tai priklauso nuo sistemos sprendinių ir pastato. Dažniausiai bent dalis stovų vedama virš stogo, o ten, kur to padaryti negalima, naudojami aeracijos vožtuvai, kuriuos reikia palikti pasiekiamus.
Kaip sprendžiama butų ar nuomininkų vandens apskaita?
Paprastai kiekvienai patalpų grupei numatomi atskiri šalto ir karšto vandens skaitikliai patogioje nuskaityti vietoje. Konkrečius reikalavimus dažnai nurodo tinklų valdytojas prisijungimo sąlygose.
Ką daryti, jei sanitarinės patalpos yra žemiau nuotekų išvado?
Tada projektuojamas nuotekų kėlimo įrenginys. Jam reikia vietos, elektros maitinimo, avarinės signalizacijos ir priėjimo aptarnauti, todėl šią patalpą reikia numatyti planuose iš anksto.